Iki USB-C viešpatavo tikras chaosas: keisčiausios telefonų įkrovimo jungtys

VE.LT

2026-04-10 07:50

Jei anksčiau vartotojams tekdavo nešiotis dešimtis skirtingų kabelių, tai šiandien viena universali jungtis susidoroja su visomis užduotimis. Epochą, kai USB-C tapo universaliu mobiliųjų įrenginių įkrovimo ir duomenų perdavimo standartu, jau mažai kas prisimena, koks chaosas vyravo anksčiau.

2000 metų pradžioje vieningo įkrovimo standarto nebuvo: kiekvienas prekės ženklas diegė savo jungtis. Tai reiškė, kad draugai beveik niekada neturėdavo jūsų telefonui tinkamo įkrovimo kabelio. „BGR“ prisiminė 5 keisčiausias telefonų įkrovimo jungtis.

„Apple“ 30 kontaktų jungtis (2003–2012)

Sukurta 2003 metais, ši jungtis buvo naudojama pirmuosiuose „iPhone“ modeliuose. Ji lenkė to meto „Micro-USB“ bei „Mini-USB“ prievadus ir galėjo apdoroti viską – nuo analoginio garso ir vaizdo iki įkrovimo bei duomenų perdavimo. Jungtis buvo tokia universali, kad atskiri kontaktai galėjo atlikti skirtingas užduotis, pavyzdžiui, perduoti informaciją apie „iPod“ nuotraukos spalvą ir ryškumą.

Tačiau ši sąsaja turėjo ir rimtų trūkumų: ji buvo didelė, nesimetriška ir mažiau patogi, lyginant su „Micro-USB“. 2012 metais ją pakeitė „Lightning“, kuri tapo kompaktiškesnė, o 2023 metais „Apple“ galutinai perėjo prie USB-C, pradedant „iPhone 15“ modeliu.

„HTC ExtUSB“ (2006–2010)

Jei naudojotės ankstyvaisiais „HTC“ išmaniaisiais telefonais, pavyzdžiui, „HTC Dream“, tikriausiai prisimenate „ExtUSB“ (arba „Enhanced USB“). Iš esmės tai buvo patobulintas „Mini-USB“ lizdas su papildomais kontaktais garsui. Nepaisant funkcionalumo, ši jungtis gyvavo neilgai ir 2010 metų pradžioje, vykstant globaliai standartizacijai, buvo pakeista į „Micro-USB“.

„Sony Ericsson FastPort“ (2005–2010)

„FastPort“ tapo firmine „Sony Ericsson“ įrenginių jungtimi, apjungusia įkrovimą, duomenų perdavimą ir garsą. Ji turėjo 12 kontaktų ir du fiksavimo kabliukus, užtikrinančius tvirtą sujungimą. Tačiau laikui bėgant savitas formatas tapo problema, ir industrija pamažu perėjo prie „Micro-USB“ bei standartinės 3,5 mm garso jungties.

„Motorola CE Bus“ (2000–2005)

Viena stambiausių savo laiko jungčių – „Motorola CE Bus“ – buvo naudojama populiariuose telefonuose, įskaitant „Motorola V60“. Ji turėjo 17 kontaktų ir buvo viena pirmųjų vieningos jungties duomenims, maitinimui ir garso signalams realizacijų. Kai „Motorola“ pradėjo gaminti plonesnius telefonus, tokius kaip „Razr V3“, ši jungtis pasirodė esanti per stora, todėl kompanija perėjo prie labiau standartizuotos „Mini-USB“.

„Micro-USB“ (2007–2020)

„Micro-USB“ tapo pirmuoju masiniu universaliu standartu „Android“ išmaniesiems telefonams. Ji užtikrino įkrovimą ir duomenų perdavimą per USB 2.0, buvo kompaktiškesnė už „Mini-USB“ ir sulaukė plataus gamintojų, įskaitant „Samsung“, „LG“ bei „Nokia“, palaikymo. Tačiau ribotas greitis ir nepatogumas (jungtis nebuvo simetriška) lėmė laipsnišką jos pakeitimą modernesne USB-C sąsaja.

Mobiliųjų jungčių evoliucija nuėjo ilgą kelią nuo gremėzdiškų savitų sprendimų iki vieningo USB-C standarto. Šiandien vienas laidas atlieka visas funkcijas – nuo energijos tiekimo iki vaizdo perdavimo.