Tai ypatingai išryškėjo 2025-aisiais, kuomet platforma, dar neseniai laikyta nišiniu kanalu, virto pagrindine verslo scena, kurioje kova vyksta ne tik dėl talentų, bet ir dėl klientų, partnerių bei reputacijos.
„LinkedIn“ platformoje mezgami ryšiai, gimsta idėjos, testuojamos kampanijos ir sprendžiami realūs verslo iššūkiai.
Apie tai, kokie esminiai pokyčiai įvyko per praėjusius metus ir kokios kryptys ryškės 2026-aisiais, pasakoja „Linkedist“ agentūros vadovė Kotryna Kurt ir skaitmeninės rinkodaros agentūros „RAIBEC“ vadovas Remigijus Kuliešius.
Nuo CV archyvo iki pagrindinės verslo scenos
„Linkedist“ agentūros vadovės Kotryna Kurt teigimu jau seniai matyti, jog per pastaruosius kelis metus „LinkedIn“ platforma tapo unikalia ir ypač gyva bendruomene.
Narių augimas ir pasiekimai čia sutinkami aplodismentais, o nepavykę projektai sulaukia palaikymo ir pagalbos rankos.
„Verslai vis aiškiau supranta, kad „LinkedIn“ tampa elementariu skaitmeninės strategijos veiksniu. Jei nesi čia aktyvus – tavo verslo tiesiog nesimato.
Ši taisyklė ypač aktuali B2B segmentui, nes pastarojo auditorija čia itin aktyvi.
Kanalas tapo įprastu standartu beveik visoms įmonėms, norinčioms formuoti savo įvaizdį socialiniuose tinkluose ir patekti į „matomų“ verslų ratą”, - teigia „Linkedist“ vadovė.
„RAIBEC“ vadovas Remigijus Kuliešius dalijasi, jog ankščiau verslai svarstydavo ar apskritai verta būti aktyviems „LinkedIn“, tačiau per pastaruosius metus jie vis dažniau klausia: kaip šioje platformoje funkcionuoti efektyviai.
Anot Remigijaus šis pokytis ypač matomas Lietuvoje, kur ilgai dominavo formalūs komunikacijos kanalai: spaudos pranešimai, konferencijos, tradiciniai įvaizdžio projektai.
„LinkedIn“ įnešė žmogiškos, natūralios komunikacijos ir dinamikos, kurių verslo sektoriui labai trūko.
Mitai, kurie trukdo išnaudoti „LinkedIn“ potencialą
Nepaisant to, jog „LinkedIn“ auga kaip ant mielių, nemažai verslų vis dar gyvena remdamiesi 2018-ųjų naratyvais. Jie mato platformą tokią, kokia ji seniai nebėra.
Bene dažniausias mitas – nuostata, kad mažoms Lietuvos įmonėms „LinkedIn“ nėra ką veikti.
Kotrynos Kurt teigimu, smulkieji verslai nuolat kartoja, kad Lietuvos rinka per maža, jų istorijos – per paprastos, o auditorija – ne jų. Tai natūrali baimė, bet ji neturi jokio realaus pagrindo.
Pasak jos, būtent tie verslai, kurie kalba atvirai ir žmogiškai, dažniausiai sulaukia didžiausio įsitraukimo ir visai nesvarbu kokio dydžio jie yra, svarbu turinys ir pati komunikacija, kurią įmonė kuria.
Kitas įsitikinimas, kurį sunku paneigti – B2C verslai vis dar galvoja, jog šis kanalas jiems netinkamas. Remigijus Kuliešius pastebi, jog pastarieji, dėliodami skaitmeninę rinkodaros strategiją, linkę kanalą praleisti.
O jei ir turi savo paskyrą, dažniausiai nededa ypatingų pastangų jos unikalaus turinio kūrimui.
„Žinoma, jog B2C prekės ženklai prioritetą teikia socialiniams tinklams, kurie sąveikauja su jų tiesiogine auditorija, tačiau nevertėtų „LinkedIn“ taip paprastai nurašyti. Šis kanalas gali būti naudingesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Jame mezgasi partnerystės, galima susipažinti su didmenos atstovais, kurti savo kaip atsakingo verslo įvaizdį, dalintis darbuotojų istorijomis ir pačio verslo pasiekimais.
Kiekvienas kanalas turi skirtingą potencialą, protingas verslo atstovas išnaudos kiekvieną“, – sako „RAIBEC“ vadovas.
2025-ųjų tendencijos: vadovų komunikacija ir darbuotojų ambasadorystė
Ryškiausia 2025 m. komunikacijos kryptis – auganti vadovų komunikacija ir darbuotojų ambasadorystė.
„Įmonės galutinai suprato, kad žmonės nori bendrauti su žmonėmis, o ne su logotipu“, – sako K. Kurt. „Vadovo įrašas, net jei jis visai paprastas, sulaukia kelis kartus daugiau įsitraukimo nei korporatyvinė žinutė.“
Darbuotojų ambasadorystė, dar neseniai laikyta eksperimentu, tapo viena efektyviausių organinio pasiekiamumo formų.
Po kelių mėnesių mokymų komandos nariai kuria turinį apie savo kasdienybę, projektus, kultūrą, technologijas ir užkulisius – šis turinys yra autentiškas ir dažnai matomesnis nei įmonės profilio žinutės.
Šiuo metu matomas tikras ambasadorystės projektų bumas. Įmonės investuoja į darbuotojų turinio kūrimo programas dėl aiškios, ilgalaikės grąžos.
Tai paprastas, efektyvus ir ekonomiškas būdas stiprinti įvaizdį – ne per reklamos biudžetus, o per darbuotojų kompetencijas ir jų asmeninių balsų stiprinimą, prideda Kotryna.
2026 metai: DI, video ir radikalus autentiškumas
2026-ieji, anot Remigijaus Kuliešiaus, bus metai, kai „LinkedIn“ algoritmas aiškiai prioritetą teiks ne turinio kiekiui, o žmogiškumui. Jo teigimu, verslams reikės susitelkti į tris esmines kryptis: dirbtinį intelektą, video formatą ir radikalų autentiškumą.
„Dirbtinis intelektas neperims kūrėjų darbo, tačiau taps jų kasdieniu partneriu — padės greičiau generuoti idėjas, analizuoti duomenis, testuoti skirtingus kampus ir kurti personalizuotą turinį be papildomų resursų“, – aiškina R. Kuliešius.
Pasak jo, 2026 m. DI taps ne priedu, o būtina turinio kūrimo proceso dalimi. Lygiai taip pat neišvengiamai į viršų kils video formatas: trumpi, autentiški, 20–60 sekundžių vertikalūs įrašai taps pagrindiniu komunikacijos kanalu, nes tai greičiausias ir efektyviausias būdas parodyti tikrus žmones, komandą, kultūrą ir produktą. Trečioji kryptis — radikalus autentiškumas.
Anot Kuliešiaus, auditorija vis labiau pavargsta nuo poliruoto, sterilaus turinio, todėl laimi tie, kurie nebijos rodyti žmogiškų akimirkų, humoro, atvirų patirčių ir netobulumo.
„Netobulumas taps privalumu. Verslai, kurie ir toliau bandys kalbėti senoviniu korporatyviniu tonu, galimai visiškai pradings iš naujienų srauto“, – apibendrina R. Kuliešius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą