Kaip taupi, blaivi ir technologiškai išprususi „Z“ karta keičia renginių koncepciją?

Jaunoji „Z“ karta naudojosi „iPad“ dar nespėjusi išmokti vaikščioti ir sekė socialinių tinklų žvaigždes anksčiau nei pradėjo sklandžiai kalbėti, todėl šiai kartai klausimas „koks pas jus Wi-Fi prisijungimas“ yra toks pat natūralus, kaip vyresnėms kartoms paprašyti stiklinės vandens. Pasak „Lets c'mon“ platformos, kuri skirta saugiai pirkti ir parduoti nepanaudotus bilietus ir dovanų kuponus, įkūrėjo Aido Eglinsko, šis neatskiriamas ryšys su technologijomis ir kitoks nei ankstesnių kartų požiūris į pramogas gerokai pakoregavo ir renginių rinką.

„Festivaliai ir įvairūs koncertai visais laikais buvo mėgstamiausias jaunų žmonių laisvalaikio praleidimo būdas, tačiau skaitmeniniame pasaulyje auklėjimą gavusi ir visai kitokias vertybes išsiugdžiusi „Z karta“ jų manymu „gerai pramogai“ turi visai kitus lūkesčius, todėl renginių organizatoriai prie naujos realybės  neišvengiamai turės prisitaikyti. Tai natūralus procesas, nes festivaliai nuolat keičiasi pagal tai, kas juos organizuoja, kas juose linksminasi ir kokios tendencijos tuo metu vyrauja. Be abejo, ne paskutinėje vietoje ir pastaraisiais metais tiesiog perversmą sukėlusi dirbtinio intelekto technologija – renginių organizatoriai ir skaitmeninių technologijų ekspertai visame pasaulyje prognozuoja, kad pokyčių ilgai laukti neteks, nes socialiai aktyvi „Z“ karta delsimo neatleis“, – apie iššūkius, kurie laukia renginių organizatorių, pasakoja A. Eglinskas.

Pasak jo, galima išskirti 3 ryškiausius pokyčius, kuriuos inicijavo įtakos galią jau turinti „Z“ karta.

  1. Mažiau hedonizmo, daugiau „namaste“

Festivaliai tradiciškai buvo muzikos ir hedonizmo įvairiomis jo formomis Meka, tačiau dabartinis jaunimas alkoholio ir narkotikų vartojimą jų metu keičia sąmoningomis pramogomis – jogos, meno, meditacijos užsiėmimais ar aktyvia sportine veikla.  

„Gal kiek stereotipiška, tačiau ankstesnėms kartoms festivaliai buvo ta vieta, kur kartu su draugais apsuptiems įvairiausių pomėgių žmonių, buvo galima „paragauti“ laisvės nuo įvairių suvaržymų ir išankstinių įsitikinimų skonį, tačiau atėjusi „Z karta“ tai gerokai pakoregavo. Ši „protingoji karta“ alkoholiui, narkotikams ir masiniams renginiams tokio didelio poreikio nebejaučia – jie labiau rūpinasi savo sveikata ir įvaizdžiu socialiniuose tinkluose, todėl kelias dienas trunkančių išgertuvių tiesiog atsisako.

O priežastis paprasta – stresas: įvairios apklausos rodo, kad net 9 iš 10 dabartinių jaunuolių patiria stresą, o net 23 proc. jų – iki nevaldomo lygio, todėl pramogaudami jie ieško būdų nusiraminti ir nenori jaudintis, kad kažkas įkels garbės jiems nedarančią nuotrauką į socialinius tinklus“, – apie esminius pokyčius linksminantis pasakoja „Lets c'mon“ įkūrėjas.

Tai patvirtina ir tyrimai: Jungtinėje Karalystėje 2019 m. atliktas  alkoholio vartojimo įpročių tyrimas parodė, kad 16–25 metų amžiaus jaunuoliai labiausiai linkę būti abstinentais – 26 proc. jų nevartojo alkoholio visai, 2020 m. JAV atliktas tyrimas parodė, kad universitetinio amžiaus amerikiečių, kurie nevartoja alkoholio, dalis per dešimtmetį padidėjo nuo 20 proc. iki 28 proc., o apklausti „Z“ kartos australai patvirtino, kad yra linkę mažinti alkoholio vartojimą – 44 proc. jų nurodė, kad geria mažiau.

2019 m. „Google“ tyrimo duomenimis, 41 proc. Z kartos atstovų alkoholį sieja su „pažeidžiamumu“, „nerimu“ ir net „piktnaudžiavimu“, apie kurį šiame technologijų amžiuje labai lengvai gali sužinoti aplinkiniai, todėl 49 proc. jų teigia, kad eidami į svečius ir gerdami visada galvoja apie savo įvaizdį internete. Natūralu, kad tokios tendencijos atsispindi ir jiems pramogaujant renginiuose.

  1. Autentiškumo ir socialinės atsakomybės paieškos

Ši karta yra ta, kuri supranta ryšio svarbą ir nori autentiškai bendrauti su kitais tokio pat amžiaus žmonėmis arba su tais, kurie turi tokių pačių interesų. Apklausus, kuo labiausiai džiaugiasi dalyvaudami festivaliuose, 43 proc. Jungtinės Karalystės ir 50 proc. JAV „Z“ kartos jaunuolių atsakė „galimybe bendrauti su draugais“, o trys iš keturių – dėl to, kad ten gali išreikšti savo asmenybę ir tuo pasidalinti internete. Tai keičia požiūrį į pramogas ir paįvairina renginių, kuriuose ši karta nori dalyvauti, pasiūlą – štai todėl vis labiau populiarėja „ComicCon“, maisto, menų, filmų ir kompiuterinių žaidimų bei netradicinės muzikos festivaliai, kitaip tariant, įvairūs renginiai, kuriuose susirenka panašiais, kartais net nišiniais,  dalykais besidomintys žmonės.

„Kitas šios kartos padiktuotas naratyvas, kuris keičia renginių koncepciją – tvarumas ir socialinė atsakomybė. „Z“ ir „Millenium“ kartos yra socialiai sąmoningesnės ir savo pasirinkimais primigtinai skatina renginių tvarumą, todėl organizatoriai yra priversti sugalvoti, kaip sumažinti po renginių liekantį atliekų kiekį, kaip optimizuoti logistikos maršrutus, sumažinti naudojamos elektros energijos sąnaudas bei CO2 pėdsaką ir, kaip paremti vietos bendruomenes, kad tokių pažiūrų žmonės ir toliau pirktų bilietus į jų renginius. Kaip tokiai jaunai kartai, pasiekimai tikrai nemaži“, – sako A. Eglinskas.

  1. Technologijos visur

Dabartinė karta yra įpratusi prie technologijų, kurios lydi kiekvieną jų gyvenimo aspektą, tad nenuostabu, kad skaitmenizacija turės persikelti ir į renginių rinką – ar tai būtų konferencijos, seminarai, festivaliai ar koncertai.

„Dabar, ieškodami kažkokio renginio, įprastai įvedame į interneto naršyklės laukelį norimus raktažodžius, kurie nuveda į vieno ar kito renginių organizatoriaus puslapį – ten, peržvelgę pasiūlymus, nusprendžiame, kur norime eiti. Tačiau įsivaizduokite, kaip pasikeistų mūsų patirtis, jeigu, užuot sau tinkamų pramogų ieškoję pagal raktinius žodžius, turėtume galimybę pasikalbėti su dirbtinio intelekto konsultantu, kuris padėtų mums suprasti, ar vienas bei kitas renginys yra mums tinkamas – kokia bus jo atmosfera, kokios siūlomos pramogos ir kokie žmonės ten renkasi.

Virtualūs renginiai yra dar viena sritis, kurią netrukus dirbtinis intelektas pakeis iš esmės, ir kalbama ne tik apie esamos technologijos patobulinimus, bet iš pagrindų pasikeitusią virtualaus renginio patirtį, kai kiekvienas dalyvis jausis dalyvaujantis konkrečiai jam pritaikytoje programoje. Tai gali reikšti bet ką – nuo suasmenintų tvarkaraščių konkretiems dalyviams, iki dirbtinio intelekto įžvalgomis pagrįstų rekomendacijų dėl diskusijų ar pranešėjų – dalykų, kurie padidina geresnį dalyvių įsitraukimą ir sukuria dalyviams vertę. Tokio renginio metu dirbtinis intelektas galės perimti skrajučių ir programėlių funkcijas, kadangi veiks kaip asmeninis asistentas, kuris pagal poreikį sudėlioja programą, primena, kur ir kokiu metu kas vyksta bei po renginio vienoje vietoje susistemina visą jo metu pateiktą informaciją“,  – kaip bus išnaudotas dirbtinio intelekto potencialas organizuojant renginius pasakoja „Lets c'mon“ platformos įkūrėjas.

Pasak jo, nereikia pamiršti, kad, skirtingai nei ankstesnės kartos, „Z“ karta nori visada būti „online“, todėl kelia įrašus net tada, kai linksminasi – beveik pusė jų pripažino besilankantys renginiuose tik todėl, kad turėtų ką įkelti į savo socialinius tinklus. Štai dėl to renginių organizatoriai turės sugalvoti, kaip šį jų įprotį išnaudoti rinkodaros tikslais – stiprindami interneto ryšį renginių vietoje, parūpindami lengvai prieinamą išmaniųjų įrenginių įkrovimo šaltinį bei sukurdami specialias interneto svetaines ir programėles patogesniam įspūdžių dalinimuisi.

Tačiau, kaip rodo įvairios apklausos, šiai kartai ne mažiau svarbus ir patogus būdas išspręsti problemą, jeigu dėl kažkokių priežasčių į norimą koncertą, spektaklį ar festivalį nuvykti nepavyksta – pernai metais JAV atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik 70 proc. apklaustų „Z“ kartos jaunuolių jų finansinė situacija nedžiugina. Tai reiškia, kad renginius jie atsirenka atidžiau ir galimus nuostolius vertina skaudžiau nei prieš tai buvusios kartos, todėl išnaudoja visas jiems prieinamas technologijas, kad bilietai ir už juos sumokėti pinigai nepražūtų. 

„Anksčiau, norėdami parduoti nebereikalingus bilietus, visi buvo įpratę išnaudoti socialinių tinklų galimybes, tačiau dabar, daugėjant internetinio sukčiavimo atvejų ir vis išmanėjant jų būdams, vis dažniau atsigręžiama į specializuotas, bilietų pardavimui skirtas platformas, kad tokių apgavysčių būtų galima išvengti. Ta pati taisyklė galioja ir norint sutaupyti – įsigyjant „paskutinės minutės“ bilietų pigiau, tačiau norint būti tikriems, kad jie nebus suklastoti.

Pavyzdžiui, Lets c'mon“ platformoje naudojame optinį simbolių skaitytuvą (OCR) ir pasitelkiame dirbtinio intelekto sprendimą, kuris patikrina, ar ant bilieto, dovanų čekio ar kupono esantis tekstas atitinka vartotojo nurodytą informaciją. Taip pat yra nuskaitomi visi QR kodai ir BAR kodai, o jeigu kažkas nesutampa, administracija rankiniu būdu patikriną bilietą ir su juo susijusią informaciją – jeigu aptinkamas dubliavimasis su kito vartotojo įkeltu bilietu, šių bilietų pardavimas įšaldomas, o jeigu bilietas jau buvo parduotas, apie tai sistema informuoja pirkėją.

Pastebime, kad galimybe tiesiog telefonu išspręsti nebereikalingų bilietų į renginius problemą naudojasi vis daugiau „Z“ ir „Millenium“ kartos žmonių, tad, net neabejoju, kad ateityje panašių būdų atsiras ir kitose srityse – nepamirškime, kad auga dar viena technologijų karta, „Beta“ vaikai. Modernūs laikai reikalauja modernaus požiūrio, todėl šiuolaikinių technologijų diegimas ar išmanios partnerystės renginių organizavimo versle darysis vis aktualesnės“, – kaip įtikti jaunajai kartai  pasakoja A. Eglinskas.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder