Kinija pirmą kartą parodė hipergarsinę raketą DF-17: kodėl ji kelia rimtą grėsmę JAV kariuomenei

Ši raketa, skriejanti sunkiai nuspėjama trajektorija, sukuria mirtiną pavojų stambiausiems JAV kariniams laivams bei lėktuvnešiams. 

Kodėl Pekinas būtent dabar nusprendė apnuoginti savo karinį arsenalą ir kokią realią grėsmę ši technologija kelia Vakarų sistemoms?

Kinijos hipergarsinė raketa DF-17 ir jos keliama grėsmė JAV saugumui

Kinijos balistinė raketa „Dong Feng-17“, labiau žinoma DF-17 pavadinimu, greičiausiai egzistuoja jau daugiau nei dešimtmetį, tyliai pildydama Kinijos liaudies išsivadavimo armijos arsenalą vis modernesne ginkluote. 

Tačiau birželio mėnesį ji netikėtai pirmą kartą buvo parodyta oficialioje Kinijos žiniasklaidoje, įvardijant ją kaip vieną galingiausių šalies karinių pranašumų.

Ekspertų vertinimu, toks viešas ginklo demonstravimas yra tiesioginis atsakas į kitų šalių vykdomas karines pratybas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Juo siekiama įspėti Amerikos ginkluotąsias pajėgas, kad konflikto atveju šios raketos gali padaryti milžiniškos žalos.

Sunkiai įveikiama hipergarsinė technologija

„Šis vaizdo įrašas gali būti politinis signalas arba švelni atgrasymo priemonė, kadangi nuo DF-17 raketų apsiginti yra labai sunku, ypač dideliems antžeminiams taikiniams. 

Tai rimta grėsmė lėktuvnešiams ir kitiems desantiniams laivams“, – teigia Taipėjuje veikiančios Strateginių tyrimų ir karinių žaidimų tarybos pirmininkas Aleksandras Huangas.

Šios vidutinio nuotolio raketos turi integruotą hipergarsinį sklandantįjį korpusą. Ši technologinė savybė leidžia joms skristi nedideliame aukštyje ir visiškai nenuspėjamomis kryptimis, o tai maksimaliai apsunkina jų perėmimą. 

Žinoma, kad DF-17 raketos egzistuoja jau mažiausiai 12 metų, o Kinijos liaudies išsivadavimo armijos ginkluotėje oficialiai yra nuo 2019 metų.

Informacijos apie DF-17 pasirodymas Kinijos žiniasklaidoje tiksliai sutampa su JAV vadovaujamomis karinėmis jūrų pratybomis „Rim of the Pacific“ (RIMPAC) 2026, vykstančiomis netoli Havajų, bei birželio pabaigoje vykusiais bendrais JAV ir Japonijos kariniais manevrais. 

Kaip pastebi A. Huangas, šios sąjungininkų pratybos buvo griežtos ir tiesiogiai nutaikytos į galimus Kinijos veiksmus.

Atpildo strategija ir pasirengimas intervencijai

Pademonstruodama raketas DF-17 po RIMPAC pratybų, Kinija siekia parodyti savo gebėjimą išvengti priešraketinės gynybos perėmimo ir vienu metu suduoti masinius smūgius.

Taivano Tamkango universiteto Diplomatijos ir tarptautinių santykių docentas Čen I-fanis pabrėžia, kad šis signalas demonstruoja augantį Kinijos armijos pasitikėjimą savo jėgomis įveikti regionines priešraketinės gynybos sistemas bei norą maksimaliai apsunkinti bet kokių karinių priešininkų operatyvinį planavimą.

Kinijos televizijos kanalo CGTN teigimu, šios raketos gali būti sėkmingai naudojamos be jokių stacionarių paleidimo įrenginių ir veikia esant bet kokioms oro sąlygoms. 

Koordinuoti masiniai jų paleidimai reikšmingai padidina smūgių efektyvumą bei saugumą pačiame mūšio lauke.

Amerikos analitinio centro duomenimis, DF-17 yra 11 metrų ilgio raketa, kurios skrydžio nuotolis siekia nuo 1 800 iki 2 500 kilometrų. 

Ji gali būti apginkluota tiek įprastinėmis, tiek branduolinėmis kovinėmis galvutėmis. 

Čen I-fanis papildo, kad šis strateginis Kinijos turtas tikriausiai yra numatytas patiems svarbiausiems scenarijams – pavyzdžiui, užsienio šalių karinei intervencijai, kuri būtų vertinama kaip parama Taivano nepriklausomybei.

Šaltinis: Defense News