Mokėjimo įpročių apklausa: Lietuvos gyventojai labiausiai vertina paslaugų prieinamumą, išbando skaitmenines naujoves

Be to, didėja poreikis mokėjimo paslaugas gauti nuotoliniu būdu, o paslaugų teikėjo pasirinkimą lemia jo prieinamumas.

„Matome didėjantį atvirumą naujoms mokėjimo galimybėms ir domėjimąsi skaitmeninėmis inovacijomis. Tai rodo žmonių lūkesčius dėl patogių, saugių ir greitų atsiskaitymo būdų. 

Gyventojams svarbūs atsiskaitymai ir grynaisiais, ir negrynaisiais pinigais, o renkantis paslaugų teikėją, svarbiausias kriterijus yra jo pasiekiamumas. 

Savo ruožtu sieksime, kad mokėjimo paslaugos būtų prieinamos nepriklausomai nuo gyventojų gyvenamosios vietos ir skaitmeninių įgūdžių“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Evaldas Ruzgys.

Populiarėja išmaniosios mokėjimo priemonės 

Daugiau nei pusė mokėjimo kortelę turinčių apklaustųjų nurodė teikiantys pirmenybę atsiskaitymui mokėjimo kortele, ketvirtadalis – išmaniaisiais įrenginiais, o beveik penktadalis – grynaisiais pinigais.  

Vis daugiau gyventojų prekybos vietose atsiskaito bekontakčiu būdu, vis dažniau priglausdami mobilųjį telefoną, o ne mokėjimo kortelę. 

Besinaudojančiųjų mokėjimais pagal telefono numerį skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išaugo du su puse karto. Beveik 60 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų nurodė, kad jiems yra tekę fizinėje prekybos vietoje atsiskaityti pervedant lėšas internetu arba mobiliąja programėle.

Spalio pabaigoje Europos Centrinis Bankas nusprendė pereiti prie kito skaitmeninio euro projekto etapo. Apie svarstymus įvesti skaitmeninį eurą yra girdėję 39 proc., o jį išbandyti norėtų 54 proc. respondentų.

Grynieji pinigai
Nors beveik visi apklaustieji naudojasi grynaisiais pinigais, tačiau nurodžiusiųjų, kad dažniau arba visada atsiskaito grynaisiais pinigais, dalis per metus sumažėjo nuo 37 iki 24 proc. Dažniausiai šį mokėjimo būdą renkasi turguose, nenumatytiems atvejams bei paslaugoms grožio ir sveikatos įstaigose bei autoservisuose.  

Vidutinė per mėnesį išgryninama suma šiemet buvo 351 Eur (2024 m. – 285 Eur). Didžioji dauguma apklaustųjų nurodė kas mėnesį iš savo sąskaitos pasiimantys ne daugiau kaip 550 Eur. O respondentų, nurodžiusių, kad naudojasi grynųjų pinigų įmokėjimo į sąskaitą paslauga, skaičius padidėjo beveik dvigubai.

Svarbiausias kriterijus – pasiekiamumas  
Apklausos duomenimis, mokėjimo sąskaitą teigė turintys 86 proc. apklaustųjų, dauguma jų – banke. Respondentų, kurie turi sąskaitas daugiau nei pas vieną mokėjimo paslaugų teikėją, dalis išaugo beveik dešimtadaliu. Be to, jau antrus metus iš eilės didėja gyventojų, nurodžiusių, kad naudojasi elektroninių pinigų įstaigų ir užsienio mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis.
Daugiausia (42 %) apklaustųjų savo mokėjimo paslaugų teikėją rinkosi pagal jo skyriaus arba bankomato pasiekiamumą, kiti – pagal rekomendacijas (27 %), mokėjimo paslaugų teikėjo dydį ir žinomumą (23 %), paslaugų spektrą (17 %) ir mažiausią kainą (5 %).

Didėja nuotolinių paslaugų poreikis 
Per metus sumažėjo gyventojų, kurie pasikonsultuoti su savo mokėjimo paslaugų teikėju vyko į jo padalinį: 2024 m. tai darė 38, o 2025 m. – 32 proc. visų apklaustųjų. Daugiau nei trečdalis jų įvardijo, kad ten vyko tik todėl, kad jiems nebuvo suteikta galimybė paslaugą gauti nuotoliniu būdu.

Padalinyje apsilankiusiems gyventojams daugiausia rūpėjo prisijungimo prie mobiliosios arba internetinės bankininkystės klausimai. Į savo miesto arba rajono skyrių vyko 62 proc., o į mobilųjį autobusiuką arba savivaldybės patalpas – 20 proc. respondentų.

Daugėja respondentų, bandžiusių atsidaryti sąskaitą nuotoliniu būdu – 52 proc. (2024 m. – 46 %). Be to, didžiausią įtaką respondentų sprendimui pakeisti savo pagrindinį banką turėtų galimybė tai padaryti nuotoliniu būdu.

Apklausą Lietuvos banko užsakymu 2025 m. birželio–rugpjūčio mėn. atliko UAB „BERENT Research Baltic“. Apklausta 1 000 gyventojų.

Visą Lietuvos gyventojų apklausos dėl mokėjimo įpročių apžvalgą, šios apklausos atviruosius duomenis ir atvirųjų duomenų rinkinius nuo 2018 m. rasite čia ir Lietuvos atvirųjų duomenų portale.