Naktį pavers diena: JAV leido į kosmosą iškelti milžinišką veidrodį, tačiau mokslininkai griebiasi už galvų

Gabens saulės šviesą

JAV Federalinė ryšių komisija (FCC) išdavė leidimą bendrovei „Reflect Orbital“ iškelti į orbitą pirmąjį šviesą atspindintį palydovą, kuris gabens saulės šviesą į vietas, esančias tamsiojoje Žemės pusėje. 

Ateityje įmonė nori į kosmosą išsiųsti net 50 000 tokių veidrodžių. 

Tačiau mokslininkai griežtai pasisako prieš šį sprendimą, mat tokie palydovai gali neigiamai paveikti žmones, gyvūnus ir padaryti nepataisomą žalą astronomijai, rašo „IFScience“.

„Reflect Orbital“ planuose numatyta, kad milžiniškais veidrodžiais aprūpinti palydovai nakties metu nukreips saulės spindulius į Žemę ir apšvies iki 5 kilometrų pločio paviršiaus ruožus. 

Bendrovė tvirtina, kad šią šviesą bus galima panaudoti saulės elektrinių efektyvumui didinti tamsiuoju paros metu, taip pat apšviesti stichinių nelaimių zonis ar miestus, kurie dėl avarijų liko be elektros energijos tiekimo.

Planuose – dešimtys tūkstančių kosminių veidrodžių

FCC leido jau artimiausiais mėnesiais į žemąją Žemės orbitą iškelti palydovą „Earendil-1“, turintį kvadratinį 18 metrų pločio veidrodį. Šis veidrodis atspindės saulės šviesą ir sukurs šviesos ruožą Žemės paviršiuje.

Jei bandymai bus sėkmingi, bendrovė tikisi iki 2028 metų pabaigos paleisti 1000 didesnių veidrodžių, o iki 2030 metų jų skaičių padidinti iki 5000. Didžiausių veidrodžių plotis sieks 55 metrus, o jų atspindima šviesa bus net 100 kartų ryškesnė už pilnatį.

Mokslininkų įspėjimai: nuo ekologinės katastrofos iki aklumo

Šis projektas sulaukė milžiniškos mokslininkų kritikos lavinos. Tyrėjai teigia, kad iš kosmoso sklindanti intensyvi šviesa gali staiga apakinti automobilių vairuotojus bei lėktuvų pilotus. 

Taip pat kyla rimta grėsmė biologiniams ritmams (cirkadiniams ritmams) – natūraliems šviesos ir tamsos ciklams, kurie padeda žmonėms, gyvūnams ir augalams suprasti, kada laikas miegoti, nubusti, žydėti ar migruoti.

Mokslininkų vertinimu, šie kosminiai veidrodžiai sukurs milžinišką šviesos taršą. Viena didžiausių problemų yra ta, kad šviesa, eidama per atmosferą, nelieka izoliuota vienoje tiksliojoje vietoje – ji neišvengiamai išsisklaido. 

Tai reiškia, kad bet koks palydovas, naktį nukreipiantis šviesą į Žemę, pašviesins dangų milžiniškoje teritorijoje aplink tikslinį tašką.

Astronomų teigimu, kai kuriose Žemės vietose naktinis dangus taps toks šviesus, kad per teleskopus bus visiškai neįmanoma stebėti žvaigždžių, planetų ir kitų tolimojo kosmoso objektų.

Šaltinis: focus.ua