„Iki šiol sukčių skambučius dažniau atpažindavome pagal jų elgseną: skambučių srautus, pasikartojančius modelius ar kitus sukčiavimui būdingus požymius. Naujas „Sukčių filtras“ leidžia pridėti dar vieną patikros sluoksnį ir vertinti patį numerį: ar jis apskritai yra galiojantis, ar priklauso operatoriui priskirtam numerių intervalui ir ar gali būti realiai naudojamas. Tai padeda greičiau sustabdyti skambučius iš išgalvotų ar neegzistuojančių numerių“, – sako Vytautas Bučinskas, „Telia“ verslo atsparumo vadovas.
Milijonai blokuojamų skambučių
Lietuvos duomenys taip pat rodo, kokio masto problema sprendžiama. Per pirmąjį 2026 m. pusmetį „Telia“ užblokavo daugiau nei 9,35 mln. sukčiavimo ir įtartinų skambučių, iš jų 7,19 mln. sudarė skambučiai su suklastotais lietuviškais numeriais. Antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, blokuotų skambučių skaičius sumažėjo 80 proc., todėl matyti, kad visos taikomos prevencinės priemonės padeda mažinti įtartinų skambučių srautą.
Naujasis „Sukčių filtras“ testavimo metu per gegužę, birželį ir liepą identifikavo apie 850 tūkst. skambučių iš numerių, kurie galėjo būti suklastoti – negaliojantys arba neatitinkantys numeracijos taisyklių. Per šį laikotarpį buvo patikrinta apie 11 mln. iš užsienio gaunamų skambučių, todėl potencialiai įtartinas srautas sudarė beveik 8 proc. visų patikrinimų.
„Per pirmuosius mėnesius pamatėme, kad dalis iš užsienio gaunamų skambučių naudoja numerius, kurie neturėtų egzistuoti arba negali būti naudojami skambučiams. Tai parodo, kad sukčiai vis dažniau ieško būdų paslėpti savo tapatybę, todėl papildoma numerių patikra tampa svarbiu apsaugos sluoksniu“, – teigia V. Bučinskas.
Problemos mastą atskleidžia ir finansų sektoriaus duomenys. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per pirmąjį 2026 m. pusmetį sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių siekė išvilioti beveik 24 mln. eurų, o telefoninis sukčiavimas ir toliau įvardijamas kaip viena pavojingiausių sukčiavimo formų.
Apsauga stiprėja, tačiau reikia neprarasti budrumo
Naujas įrankis padės kovoti su dažniausiai pasitaikančiais telefoninio sukčiavimo būdais, tokiais kaip „Wangiri“ ir numerio klastojimas, dar angliškai vadinamas spoofing.
„Wangiri“ atakos metu sukčiai trumpai paskambina iš nežinomo užsienio numerio ir tikisi, kad žmogus perskambins į padidinto tarifo liniją. Spoofing atveju sukčiai slepia tikrąjį numerį ir telefono ekrane parodo suklastotą, dažnai patikimai atrodantį numerį, pavyzdžiui, lietuvišką ar primenantį banko, institucijos ar įmonės kontaktą.
Anksčiau norint nustatyti, ar konkretus numeris naudojamas sukčiavimui, dažnai reikėdavo analizuoti didesnį skambučių srautą ir atpažinti pasikartojančius modelius. „Sukčių filtras“ leidžia veikti greičiau: jeigu numeris yra negaliojantis, kiekvienas toks skambutis gali būti patikrintas ir sustabdytas iš karto.
Vis dėlto technologinės priemonės neatstoja asmeninio budrumo. „Telia“ ekspertas primena, kad nereikėtų perskambinti į nežinomus užsienio numerius, ypač jei sulaukta tik trumpo praleisto skambučio.
Taip pat svarbu nespausti nuorodų, gautų iš nežinomų siuntėjų, neatskleisti banko prisijungimo ar autentifikavimo kodų, kritiškai vertinti netikėtus prašymus pateikti asmens duomenis ir, kilus abejonių, susisiekti su banku ar kita organizacija oficialiais kontaktais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą