Nėra analogų pasaulyje: Putino „stebuklingi ginklai“ – didžiausia XXI amžiaus apgaulė?

VE.LT

2026-01-29 06:55

Rusijos valdžia jau ne vienerius metus kalba apie tariamai neįtikėtiną superginkluotę, galinčią pakeisti karo eigą ir užtikrinti strateginę pusiausvyrą ne tik dešimtmečiams, bet esą ir visam XXI amžiui. Vladimiras Putinas šiuos projektus vadina proveržiu, neturinčiu analogų pasaulyje.

Tačiau ar vadinamosios „wunderwaffe“ iš tiesų egzistuoja taip, kaip jos pristatomos?

Putino „stebuklingi ginklai“: mitai, prieštaravimai ir realybė

Pirmą kartą apie šiuos ginklus Putinas prabilo dar 2018 metais, demonstruodamas animacijas, kuriose naujosios sistemos smogia „tikėtinam priešui“, nesunkiai atpažįstamam kaip Jungtinės Valstijos.

Nuo to laiko susiformavo visas rinkinys tariamų superginklų: „Sarmat“, „Avangard“, „Kinžal“, „Cirkon“, „Burevestnik“, „Poseidon“, o jau karo su Ukraina metu – ir „Orešnik“.

„Sarmat“: ginklas, kuris vis dar „ruošiamas“

Tarpžemyninė balistinė raketa „Sarmat“ turėjo tapti Rusijos branduolinio arsenalo pagrindu, pakeisti sovietinę „Vojevodą“ ir būti neįveikiama priešraketinei gynybai. Tačiau Putino pareiškimai apie jos parengtį nuolat prieštarauja vieni kitiems.

2023 m. buvo skelbiama, kad „Sarmat“ jau pradeda kovinę tarnybą, tačiau 2025 m. Putinas pareiškė, jog bandymai dar tik prasidės. Iki šiol žinomas tik vienas bandomasis paleidimas, o tai kelia rimtų abejonių dėl realaus šios raketos patikimumo.

„Avangard“ ir hipersoninio mito problema

Hipersoninis kompleksas „Avangard“ apibūdinamas kaip beveik fantastinis ginklas, galintis skristi atmosferoje daugiau nei 20 Machų greičiu ir būti valdomas net esant 2000 °C temperatūrai.

Tačiau daugelis ekspertų abejoja, ar tokia sistema apskritai įmanoma pagal šiuolaikinę fiziką ir medžiagų mokslą. Iki šiol nepaaiškinta, kaip tokioje temperatūroje veikia valdymo ir ryšio sistemos.

„Kinzhal“ ir „Zirkon“: realūs, bet ne stebuklingi

Skirtingai nei kiti projektai, „Kinzhal“ ir „Zirkon“ iš tiesų buvo panaudoti kare prieš Ukrainą. Tačiau jie neatitinka griežto hipersoninio ginklo apibrėžimo – jų greitis ir manevringumas ne visą laiką išlieka hipersoninis, be to, Ukrainos oro gynyba ne kartą pranešė apie šių raketų perėmimus.

Palydoviniai vaizdai rodo ir rimtas tikslumo problemas.

„Burevestnik“ ir „Poseidon“: daugiau grėsmės Rusijai nei priešui

Ypatingą vietą užima raketa su branduoline jėgaine „Burevestnik“ ir povandeninis aparatas „Poseidon“.

Apie jų sėkmingus bandymus nėra patikimų įrodymų.

Tuo tarpu 2019 m. Archangelsko srityje įvykęs incidentas, susijęs su „Burevestnik“, nusinešė žmonių gyvybes ir padidino radiacijos foną.

„Poseidonui“ priskiriama galimybė sukelti milžinišką radioaktyvų cunamį, tačiau dar sovietiniai tyrimai parodė, kad tokie scenarijai neatitinka realybės. Be to, šio aparato nešėjai – milžiniški povandeniniai laivai – būtų lengvai aptinkami.

Kodėl šie mitai pavojingi

Jei Putinas iš tiesų turėtų ginklą, grįstą „naujais fizikos principais“, tai sugriautų branduolinio sulaikymo sistemą ir padidintų realaus branduolinio karo grėsmę. Tačiau kol kas matome ne technologinį proveržį, o viešųjų ryšių projektus, kurie neturi reikšmingo poveikio karo eigai Ukrainoje.

Tuo metu realiame fronte Rusijos kariuomenė kariauja primityviai, stokodama logistikos, dronų ir bazinės įrangos. Milijardai skiriami mitiniams megaprojektams, o elementarioms reikmėms lėšas renka savanoriai.

Putino sistema labiau orientuota į įvaizdį ir propagandą nei į realų karinį efektyvumą. Ir būtent tai, o ne „stebuklingi ginklai“, šiandien kelia didžiausią grėsmę pačiai Rusijos visuomenei.