Plaukiojantis miestas, kuriame niekas nemiega: žvilgsnis į JAV lėktuvnešio vidų

Tai – JAV karinio jūrų laivyno lėktuvnešio kasdienybė. Ir tai, ką šie jūreiviai ištveria, kad apgintų laisvę, – ne tik herojiškas poelgis.

Daugelis mano, kad šie milžiniški laivai reikalingi tik naikintuvams ir karinėms operacijoms. Tačiau už kiekvienos misijos stovi ištisas plaukiojantis miestas, kuriame tūkstančiai įgulos narių susiduria su sunkumais, kokių dauguma mūsų nė neįsivaizduoja.

Kaip jie išgyvena tokias sąlygas? Pažiūrėkime.

JAV karinio jūrų laivyno lėktuvnešis – ne šiaip karinis laivas. Tai viena sudėtingiausių mašinų, kada nors sukurtų žmonijos. 

Nuo 5000 iki 6000 jūreivių tokiuose laivuose gyvena 6–9 mėnesių dislokavimo metu, nors pastaruoju metu misijos trunka dar ilgiau: dalis įgulų jūrą palieka tik po daugiau nei devynių mėnesių.

Tai nėra prabangūs kruiziniai laivai. Vietos čia mažai, asmeninės erdvės – beveik nėra, o kiekvienas žmogus atlieka kritiškai svarbų darbą – nuo pilotų, vykdančių kovinius skrydžius, iki virėjų, maitinančių tūkstančius žmonių. 

Viena klaida, vienas neatsargus judesys – ir gyvybės atsiduria pavojuje.

Jūreiviai ne tik dirba šiame lėktuvnešyje – jie čia valgo, gyvena, miega ir tai daro valdydami vieną pavojingiausios ir sudėtingiausios įrangos pasaulyje. Jų aukos nusipelno didžiausios pagarbos.

Miegas karste: gyvenimas gultuose

Pamėginkite pamiršti savo miegamąjį, televizorių ir ramybę. Lėktuvnešiuose eiliniai jūreiviai miega vadinamosiose kajutėse – milžiniškose patalpose, kuriose telpa apie 60 žmonių. 

Jų gultas – 183 cm ilgio ir 66 cm pločio, su vos 8 cm storio čiužiniu. Gultai sudėti trimis eilėmis, o jei atsiduri apatinėje ar vidurinėje – tarp tavo veido ir viršutinio gulto lieka vos 51 cm. 

Ne veltui jūreiviai šias lovas vadina karstais: atsisėsti čia neįmanoma, vos įmanoma apsiversti.

Asmeninė spintelė – 25 cm pločio, 56 cm gylio ir 104 cm aukščio. Į ją turi tilpti viskas, ką žmogus turės devynis mėnesius: uniformos, asmeniniai daiktai, dokumentai.

Visas denis dalijasi vienu vonios kambariu ir nedidele bendra zona su televizoriumi. Tai – jūreivio gyvenamoji erdvė pusei metų ar ilgiau. Pamiegoti čia sunku: žmonės dirba skirtingomis pamainomis, tad nuolat kas nors grįžta, iškeliauja, triukšmauja.

Nenuostabu, kad pilnavertis poilsis – viena didžiausių jūreivių kovų. Tačiau jie prisitaiko – nes supranta, kad vienas nuo kito priklauso labiau, nei bet kas kitas.

Naujosios „Ford“ klasės: didelis žingsnis į priekį

Laivynas supranta šių sąlygų sunkumus. Todėl naujausi „Ford“ klasės lėktuvnešiai kardinaliai pagerinti. 

Vietoje milžiniškų kajučių dabar kuriamos tylesnės patalpos, talpinančios ne daugiau kaip 86 jūreivius. Atsirado privačios tualetų patalpos, papildomos poilsio zonos, kelios sporto salės ir daug geresnė oro vėdinimo sistema.

Maisto karuselė: 17 tūkstančių patiekalų per dieną

Įsivaizduokite restoraną, kuris kasdien paruošia daugiau nei 17 000 patiekalų. Lėktuvnešyje dirbantys 93–114 kulinarai dirba pamainomis visą parą – ir tai daro ne tik kiekybės, bet ir griežtų mitybos normų vedami. 

Vyrams būtina 2850 kalorijų per dieną, moterims – 2100. Maistui taikomi maistingumo, alergijų ir religinių apribojimų standartai.

Laivas turi 5–7 atskiras virtuves, kuriose stovi pramoniniai įrenginiai: masyvios orkaitės, 300 litrų talpos katilai ir tešlos maišyklės, vienu metu apdorojančios iki 27 kg tešlos.

Laivynas stengiasi palaikyti moralę: antradieniais rengiami griliai, o jūreiviams, švenčiantiems gimtadienius, patiekiama šventinė vakarienė su ypatingais patiekalais – šonkauliukais arba omaru.

Kas 7–10 dienų laivą pasiekia iki 450 000 kg maisto. Kai šviežių produktų ima trūkti, pereinama prie konservų, džiovintų ir šaldytų produktų. Yra ir kepykla, kurios šviežių sausainių kvapas jūreiviams primena namus.

Kodėl dislokavimai ilgėja?

Anksčiau standartinis dislokavimas trukdavo 6 mėnesius. Tačiau dėl mažėjančio laivyno ir neišnykstančių pasaulinių grėsmių misijos ilgėja. Kai kurie laivai jūroje praleidžia 9 mėnesius ir daugiau.

Pandemijos metu laivas „German“ jūroje praleido 321 dieną – daugiau nei 10 mėnesių, nenulipdamas į krantą. Lėktuvnešis „Dwight D. Eisenhower“ neseniai buvo dislokuotas 275 dienas Raudonojoje jūroje, patirdamas nepertraukiamą spaudimą iš „Houthi“ sukilėlių. Įgula numušė daugiau nei 100 dronų ir dešimtis raketų – tai buvo intensyviausia karinė veikla nuo Antrojo pasaulinio karo.

Ilgi dislokavimai žaloja ne tik techniką – bet ir žmones. Menamos sugrįžimo datos dažnai nukeliamos mėnesiui ar dviem, o jūreiviai praleidžia gimtadienius, metines, vaikų pirmuosius žingsnius ar žodžius. Ir vis tiek jie tarnauja – nes tiki, kad tai, ką daro, yra svarbu.

Izoliacija ir psichologiniai iššūkiai

Didžioji dalis jūreivių niekada nemato denio. Jie dirba patalpose be langų, kur savaites nematyti dienos šviesos. Skrydžio denis – viena pavojingiausių darbo vietų pasaulyje, todėl į jį įleidžiami tik būtini žmonės.

Koridoriai siauri, laiptai beveik statūs, liukai maži – klaustrofobija čia kasdienybė.

Psichologinę įtampą bando mažinti parama: terapija, kapelionai, net terapiniai šunys. Didelis moralės poslinkis – pagerintas interneto ryšys: jūreiviai gali rašyti laiškus, kalbėtis vaizdo ryšiu, bendrauti su šeima socialiniuose tinkluose.

Sportas, poilsis ir rutina

Lėktuvnešiai turi kelias sporto sales, atskiras zonas. Naujausi laivai įrengti moderniausia įranga. Rengiami 5 km bėgimai skrydžio denyje, fitneso užsiėmimai, krepšinio varžybos, kino seansai, bibliotekos, kortų turnyrai. Kai kuriuose laivuose – net boulingas.

Salės prieinamos 24/7 – tai padeda palaikyti tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą.

Darbas niekada nesibaigia

Lėktuvnešyje dirba apie 2500 aviacijos eskadros narių ir dar keli tūkstančiai – laivo operacijose: navigacijoje, inžinerijoje, ginkluotėje, medicinoje ir kitur. Pamainos nuolat keičiasi, o kasryt vyksta vadinamoji „laiminga valanda“ – ne poilsiui, o viso laivo valymui.

Tuo pačiu nuolat vyksta pratybos: gaisrinės, branduolinės avarijos, cheminės atakos, evakuacijos. Skrydžio denis – viena pavojingiausių darbo aplinkų: lėktuvai kyla visa galia, leidžiasi didžiuliu greičiu, aplink juda tonas įrangos. Mažiausia klaida gali pražudyti.

Lėktuvnešis niekada nemiega. Operacijos vyksta 24 valandas per parą.

Kodėl jie tai daro?

Galima paklausti: kodėl kas nors savanoriškai renkasi tokį gyvenimą? Atsakymas paprastas – jie žino, kad jų buvimas tarptautiniuose vandenyse saugo laivybos kelius, atgraso priešus ir leidžia reaguoti į krizes bet kuriame pasaulio taške. Jie žino, kad kiekviena jų diena padeda išsaugoti taiką ir stabilumą.

Daugelis jūreivių, grįžę iš tokių sunkių misijų, vis tiek pasirašo sutartį dar vienam tarnybos laikotarpiui. Kodėl? Nes jie didžiuojasi tuo, ką daro, ir didžiuojasi tarnaujančiais šalia.

Komandoras „Eisenhower“ sakė, kad jų įgula nustatė naują laivyno dislokavimo standartą: jie numušė daugiau nei 100 dronų ir dešimtis raketų, gindami tarptautinę laivybą. Visi laivo jūreiviai pelnė kovos juostą – apdovanojimą už veiksmus po ugnimi.

Tai pasididžiavimas, tikslo jausmas, draugystė ir ištikimybė misijai.

Vyrai ir moterys, tarnaujantys JAV lėktuvnešiuose, kenčia sąlygas, kurių dauguma mūsų negalėtų įsivaizduoti.

Jie miega karstą primenančiose lovose, dirba po 12–16 valandų, mėnesiais nemato šeimų, rizikuoja gyvybėmis – ir vis tiek tai daro su pasididžiavimu ir profesionalumu.

Jų pasiaukojimas nusipelno ne tik mūsų padėkos – jie nusipelno nuoširdžiausios pagarbos.