Proveržis kosmoso moksle: galingiausias teleskopas užfiksavo istorinius Saulės paviršiaus kadrus
Kelvino ir Helmholco nestabilumas ir kosminiai sūkuriai
Moksliniame žurnale „Nature“ publikuotame tyrime aprašyti nedideli plazmos sūkuriai Saulės fotosferoje. Šis fenomenas, žinomas kaip Kelvino ir Helmholco nestabilumas (KHI), atsiranda tada, kai du skirtingo greičio skysčių ar dujų srautai juda vienas pro kitą, sukurdam spirališkus sūkurius.
Nors toks reiškinys anksčiau buvo stebėtas Žemės debesyse, vandens bangose bei didžiųjų dujinių planetų (pavyzdžiui, Jupiterio) atmosferose, Saulėje jis užfiksuotas pirmą kartą.
„Nors teoriniai modeliai rodė, kad Kelvino ir Helmholco nestabilumo sąlygos fotosferoje gali egzistuoti, pamatyti šias struktūras išplitusias visame paviršiuje buvo didžiulė staigmena.
Pirmą kartą nustatėme ir jų kilmę, ir varomąjį mechanizmą“, – teigė pagrindinis tyrimo autorius dr. Davidas Kuridze.
Atsakymas į ilgaamžes Saulės mįsles
Šie magnetiniai sūkuriai veikia kaip maži varikliai, kurie generuoja, transportuoja ir išskiria energiją. Tai padeda paaiškinti kelias itin svarbias mįsles:
Koronos karštis: Kodėl Saulės išorinė atmosfera (korona) yra žymiai karštesnė už patį paviršių. Sūkuriai leidžia energijai skaldytis iki mikroskopinių mastelių, kur ji lengvai virsta šiluma.
Magnetinės energijos kaupimasis: Sūkuriai susukioja magnetinio lauko linijas, o kylančios įtampos vėliau sukelia galingus Saulės žybsnius bei vainikinės masės išmetimus.
Atradimas padės tiksliau prognozuoti Saulės audras, kurios, pasiekusios Žemę, gali sutrikdyti palydovų veiklą, elektros tinklus ir ryšių sistemas.
Mokslininkai pažymi, kad šis atradimas – tai tik pradžia naudojant Inouye teleskopą su 4 metrų skersmens veidrodžiu, kuris atveria visiškai naują langą į Saulės fiziką.
Šaltinis: edition.cnn.com
Somebody built the world's most powerful telescope and pointed it at the one star everybody already knew about.”
— Imran 804 (@Imrankhan2570) August 5, 2026
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą