Skaitmeninė aklavietė: kodėl Z karta tapo pirmąja istorijoje, kurios IQ žemesnis už tėvų?

Šis lūžis nėra atsitiktinis. 2026 m. sausio 15 d. JAV Senate vykusiuose klausymuose neurobiologas dr. Jaredas Cooney Horvathas pateikė įrodymus, kad zumerių dėmesio koncentracija, atmintis ir loginis mąstymas patyrė nuosmukį, nepaisant to, jog šis jaunimas mokyklose praleidžia daugiau laiko nei bet kuri kita karta iki jų.

Flynno efekto pabaiga: skaičiai, kurie gąsdina

Nuo 1800-ųjų pabaigos fiksuojamas dėsningas IQ augimas (apie 3 balus per dešimtmetį) nutrūko. 

Zumeriai (gimę 1997–2012 m.) pagal visus pagrindinius kognityvinius rodiklius – skaitymo raštingumą, skaičiavimą ir kūrybinį problemų sprendimą – surinko mažiau balų nei jų pirmtakai milenialai.

Dr. J. Horvatho teigimu, tai pirmas kartas, kai evoliucinį progresą aplenkė technologinis regresas. Problemos šaknis – ne genetika, o įrankiai, kuriais ši karta bando pažinti pasaulį.

„EdTech“ spąstai: ekranai prieš smegenis

Didžiausia kaltininkė – švietimo technologijų („EdTech“) plėtra. Nuo 2010-ųjų į klases masiškai pradėti diegti planšetiniai kompiuteriai ir skaitmeninės platformos, pasak mokslininkų, padarė „meškos paslaugą“.

Paviršutiniškas skaitymas: Žmogaus smegenys nėra biologiškai užprogramuotos mokytis iš trumpų vaizdo įrašų ar informacijos santraukų. Ekranuose vaikai ne gilinasi, o „skenuoja“ (angl. skimming) tekstą, ieškodami greito atsakymo.

Biologinis neatitikimas: Mes evoliucionavome mokytis per tiesioginį kontaktą su kitu žmogumi (mokytoju) ir gilų studijavimą. Skaitmeninė aplinka nuolat nutraukia koncentraciją, neleisdama informacijai patekti į ilgalaikę atmintį.

Skaitmeninė amnezija ir „MP3 nostalgija“

Įdomu tai, kad patys zumeriai pradeda jausti šią problemą. 2026 m. pradžioje socialinius tinklus užliejo „retro banga“ – jaunimas masiškai grįžta prie 2016-ųjų estetikos ir atsisako šiuolaikinių srautinio perdavimo paslaugų (pvz., „Spotify“).

Vis dažniau pasirenkami seni MP3 grotuvai, kurie neturi reklamos ir, svarbiausia, nesiūlo begalinio turinio pasirinkimo, verčiančio nuolat spaudyti mygtukus. Tai savotiškas pasąmoningas bandymas susigrąžinti gebėjimą susikoncentruoti į vieną kūrinį ar vieną veiklą.

Sprendimas: Danijos pavyzdys ir griežti ribojimai

Mokslininkai pabrėžia – dar ne vėlu. Sprendimas yra radikalus, bet paprastas: technologijų ribojimas mokyklose. 

Danija tapo viena pirmųjų šalių, kuri, pastebėjusi prastėjančius moksleivių rezultatus, nusprendė grįžti prie popierinių vadovėlių ir griežtai riboti išmaniųjų įrenginių naudojimą pamokų metu.

Dr. J. Horvathas ragina tėvus ir politikus suprasti: IQ nėra nekintamas duotas dydis – tai raumuo, kurį reikia treniruoti sprendžiant sudėtingas užduotis, o ne ieškant jų sprendimo per dirbtinio intelekto raginimus.

Išvada

Zumerių karta nėra „kvailesnė“ iš prigimties – ji yra aukščiausių technologijų auka. Jei norime išvengti tolesnio kognityvinio nuosmukio, turime pripažinti, kad skaitmeninis greitis yra gilaus mąstymo priešas.

2026-ieji gali tapti metais, kai žmonija vėl atras knygą ne kaip reliktą, o kaip būtiną įrankį smegenų išlikimui.