Skaitmeninė amžinybė stikle: „Microsoft“ projektas „Silica“ brėžia naują archyvavimo erą
Naudodami įprastą borosilikatinį stiklą, mokslininkai sukūrė laikmeną, kuri savo ilgaamžiškumu pranoksta bet kokią iki šiol egzistavusią technologiją, siūlydama saugoti duomenis tūkstantmečiais be energijos sąnaudų.
Nuo kvarco prabangos iki buitinio stiklo prieinamumo
Esminis šio proveržio momentas – perėjimas nuo brangaus gryno kvarco prie borosilikatinio stiklo, mums puikiai pažįstamo iš virtuvės indų ar laboratorinių mėgintuvėlių.
Tai dramatiškai sumažina gamybos kaštus ir atveria duris masiniam technologijos komercializavimui. Nors įrašymo greitis vis dar nusileidžia tradiciniams kietiesiems diskams, „Silica“ tikslas nėra momentinė prieiga, o skaitmeninis paminklas ateities kartoms.
Technologinė architektūra: lazeris ir 301 sluoksnis
„Microsoft“ pademonstruotas metodas remiasi itin tiksliu lazeriniu įrašymu, kuris sukuria trimačius taškus (vokselius) stiklo viduje.
Duomenų tankis: 120 x 120 mm plokštelėje telpa iki 4,8 TB duomenų, išdėstytų stulbinančiame 301 sluoksnyje.
Talpos potencialas: Mokslininkų teigimu, ateities iteracijos leis pasiekti iki 1,59 Gbit/mm³ tankį, kas leistų kompaktiškame stiklo tūryje saugoti šimtus terabaitų informacijos.
Greičio dinamika: Šiuo metu pasiektas 3,13 MB/s (apie 25,6 Mbit/s) įrašymo greitis yra pakankamas archyviniams procesams, kur svarbiau kokybė ir stabilumas, o ne operatyvumas.
Kodėl 10 000 metų?
Priešingai nei magnetinės juostos (kurios tarnauja iki 30 metų) ar kietieji diskai (5–10 metų), stiklas yra inertiška medžiaga.
Atsparumas aplinkai: Borosilikatiniam stiklui nebaisus elektromagnetinis impulsas, aukšta temperatūra ar vanduo.
Nulinės energijos sąnaudos: Įrašytiems duomenims saugoti nereikia elektros energijos ar specifinio vėsinimo – tai daro šią technologiją ekologiškiausia archyvavimo forma pasaulyje.
Pagreitintas senėjimas: Atlikti laboratoriniai bandymai simuliavo ekstremalias sąlygas, patvirtindami, kad duomenų struktūra išlieka nepakitusi mažiausiai 10 tūkstantmečių.
Analitinė įžvalga: Archyvavimo krizės pabaiga?
Dabartinė „debesų“ kompiuterija remiasi nuolatiniu duomenų perrašymu iš senų laikmenų į naujas (vadinamoji „duomenų migracija“), kas kainuoja milijardus dolerių ir sunaudoja milžiniškus kiekius energijos. „Silica“ projektas keičia šią taisyklę: „įrašei ir pamiršai“.
Tai idealus sprendimas valstybiniams archyvams, muziejams, bibliotekoms ir korporacijoms, kurios privalo saugoti kritinę informaciją dešimtmečius ar šimtmečius.
Nors namų vartotojams šie diskai kol kas nebus prieinami dėl sudėtingos nuskaitymo įrangos (naudojami poliarizaciniai mikroskopai ir DI algoritmai), tai yra fundamentali investicija į žmonijos istorijos išsaugojimą.
Šaltinis: „Microsoft Research“ pranešimas spaudai, „Life Science“ apžvalga
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą