Svajonė, o ne realybė: fizikas paaiškino, kodėl branduolinę raketą numušti sunkiau, nei atrodo

Leidinys SlashGear paaiškino, kuo sudėtingas tarpžemyninių balistinių raketų (MBR) perėmimas ir kodėl apsaugos nuo jų sistema tikrai gali būti „auksinė“.

„Nors skydas aplink šalį gali atrodyti pageidaujamas, tai nėra taip paprasta, kaip tiesiog užsisakyti ir įdiegti. 

Technologija, reikalinga branduolinėms raketoms perimti, yra sudėtinga sukurti ir įdiegti, nes jas numušti yra nepaprastai sunku“, – rašo leidinys.

Pirmoji problema yra ta, kad MRK atakos metu nėra vienas objektas danguje. 

Pakilusi į kosmosą, tokia raketa artėja prie tikslo, išleisdama keletą atskirų kovinių galvučių ir dar keletą netikrų kovinių galvučių-masalų, kad apsunkintų perėmimą. 

Todėl, nors techniškai raketą galima perimti, praktiškai bus mažai šansų neutralizuoti pavojų, jei raketa jau pasiekė galutinę trajektorijos dalį, dar vadinamą terminaliąja faze.

Tai reiškia, kad net moderniausia „Patriot“ priešraketinės gynybos sistemos versija negali patikimai perimti tokios raketos terminalinėje fazėje.

Praeityje JAV jau bandė sukurti priešraketinį skydą, ir šių pastangų rezultatas buvo priešraketinė sistema THAAD – didelio aukščio terminalinė priešraketinė gynyba. 

Tačiau ir jis nesuteikia visiškos garantijos, kad branduolinė raketa bus numušta.

„Taigi, šiuo metu “Auksinis kupolas„ yra ne tiek realybė, kiek nerealizuojama svajonė, kainuojanti 175 milijardus dolerių“, – rašo SlashGear.

Ilinojaus universiteto fizikas Frederikas Lembas paaiškina, kad net vienos raketos su branduoline galvute (o paprastai tokiose raketose yra kelios galvutės) perėmimas yra nepaprastai sudėtinga užduotis. 

Ir praktikoje niekas iki šiol nėra įrodęs, kad tai galima padaryti patikimai. 

Mokslininkas paaiškina šio uždavinio sudėtingumą vaizdingu pavyzdžiu: numušti branduolinę raketą yra tas pats, kas numušti vieną kulką kita.

Čia problema yra dideli atstumai ir greitis. 

Norint perimti raketą iki jos galutinės fazės, raketai-perėmėjai reikia pakilti į kelių tūkstančių kilometrų aukštį (!), kad susitiktų su kita, kuri taip pat juda neįtikėtinu greičiu. 

Be to, raketa gali statyti kliūtis, kad apsigintų nuo perėmimo.

Blogiausiu atveju, jei branduolinė raketa spės paleisti kovines galvutes ir netikrus taikinius, raketai-perimėjai teks nuspręsti, kurį iš taikinių numušti. 

Bet kuriuo atveju tai bus tik vieno iš kelių taikinių sunaikinimas.

Dabartinė JAV priešraketinės gynybos sistema yra sutelkta į vidurinę raketos skrydžio fazę, kai ji dar neišmetė kovinių galvučių ir netikrų taikinių. 

Tačiau net ir šiame etape perėmimas nėra garantuotas.

Šaltinis: unian.net