Švedija kuria tai, ko baiminasi Pentagonas: „Flygsystem 2020“ keičia viską

Kol pasaulio galingieji ginčijasi dėl gynybos biudžetų ir strateginių krypčių, Švedija tyliai, bet užtikrintai vysto vieną pažangiausių karinių technologijų projektų istorijoje. 

Šeštosios kartos naikintuvas „Flygsystem 2020“ nėra tik dar vienas lėktuvas – tai visiškai nauja kovinė ekosistema, kuri gali tapti esminiu lūžiu užtikrinant NATO šiaurinio flango saugumą.

Mažos šalies milžiniška ambicija

Švedija jau dešimtmečius įrodo, kad karinės aviacijos srityje gali konkuruoti su didžiausiomis valstybėmis.

Dabartinis jų pasididžiavimas – „Saab Gripen“ – visame pasaulyje vertinamas kaip vienas ekonomiškiausių ir patikimiausių naikintuvų. 

Tačiau pasikeitusi geopolitinė situacija ir Švedijos įstojimas į NATO padiktavo naujus reikalavimus. „Gripen“, nepaisant savo tobulumo, 2040-ųjų iššūkiams nebebus pakankamas, todėl šalis pasirinko revoliucinį kelią.

Šeštosios kartos technologinis pranašumas

„Flygsystem 2020“ pasižymi savybėmis, kurios jį išskiria į atskirą klasę:

Absoliutus nematomumas: Naudojamos naujausios medžiagos, kurios sugeria radaro bangas keliuose dažniuose. Tai ne tik forma, bet ir akustinis bei infraraudonųjų spindulių parašas, padarantis lėktuvą beveik neaptinkamą šiluminių raketų.

Dirbtinio intelekto (DI) asistentas: Skirtingai nei penktosios kartos naikintuvuose, čia DI veikia kaip pilnavertis antrasis pilotas. 

Jis realiu laiku apdoroja milžiniškus duomenų srautus, siūlo taktiką ir valdo ginkluotės sistemas, taip apsaugodamas pilotą nuo informacinės perkrovos.

„Ištikimo sparno“ (Loyal Wingman) technologija: Tai viena svarbiausių inovacijų. Vienas pilotuojamas „Flygsystem 2020“ naikintuvas galės kartu valdyti kelis bepiločius orlaivius. 

Šie dronai gali skristi priekyje žvalgybai, atitraukti ugnį arba patys atakuoti taikinius, kol pilotas lieka saugioje zonoje.

Unikali Švedijos gynybos filosofija

Švedija nekopijuoja JAV ar Kinijos modelių. Jų naikintuvas kuriamas pagal unikalią nacionalinę strategiją – veikti iš išsklaidytų pozicijų. 

Jei prasidėtų karas, šie lėktuvai nesikoncentruotų didelėse bazėse, kurios yra lengvas taikinys raketoms.

„Flygsystem 2020“, kaip ir jo pirmtakai, galės kilti ir tūpti paprastuose automobilių keliuose ar miško aikštelėse. 

Tai daro Švedijos oro pajėgas praktiškai nesunaikinamas pirmuoju smūgiu.

Gamybos modelis ir tarptautinė įtaka

Švedija naudoja itin išmanų inžinerinį modelį – apie 85 % komponentų gali ateiti iš tarptautinių partnerių, tačiau visą sistemos architektūrą ir intelektinę nuosavybę Švedija išlaiko savo rankose. Tai užtikrina, kad jokia užsienio vyriausybė negalės vetuoti šalies gynybos sprendimų.

Sėkmės atveju „Flygsystem 2020“ gali tapti pagrindine platforma daugeliui NATO valstybių, ypač toms, kurios negali sau leisti itin brangių JAV programų, bet susiduria su panašiomis grėsmėmis Baltijos regione.

Ateities oro mūšio standartas

Nors sukurti tokio sudėtingumo aparatą yra milžiniškas finansinis ir technologinis iššūkis, Švedijos progresas rodo, kad jie nusiteikę rimtai. 

„Flygsystem 2020“ kūrimas nėra tik popierinis projektas – tai aktyviai finansuojama programa, kurios demonstraciniai skrydžiai numatyti jau artimiausiais metais. Jei Švedijai pavyks įgyvendinti savo pažadus, 2035-aisiais dangus virš Skandinavijos taps viena saugiausių erdvių pasaulyje, o „Flygsystem 2020“ nustatys naujus standartus visai karinei pramonei.

Šaltinis: Kanalas „JetSights“ / „Okeanopokoritel“