Svogūnų lukštai gali apsaugoti saulės paneles: mokslininkai padarė stebinantį atradimą

Pasaulinė energetikos pramonė per pastaruosius kelis dešimtmečius patyrė žymią evoliuciją, rašo „The Pulse“. Atsinaujinančios energijos sektorius tapo pagrindine kryptimi daugumai šalių, siekiančių įgyvendinti ekologiškos energijos tikslus ir sumažinti emisijas.

Kaip svogūnų lukštai gali paveikti saulės energetikos industriją

Mus supantis gamtos pasaulis suvaidino svarbų vaidmenį siekiant technologinės pažangos gaminant švarią energiją. Rūšies Pachliopta aristolochiae drugelių sparnai turi mikroskopines angas, kurios leidžia sutvėrimui efektyviau sugerti saulės spindulius. Tai paskatino inžinierius nukopijuoti drugelio nanostruktūrą ir integruoti ją į naujausias saulės panelių konstrukcijas.

Net vėjo energetikos sektorius gavo naudos tyrinėjant gyvūnijos pasaulį: kuprotųjų banginių pelekų nelygumai leidžia jiems atlikti labai staigius posūkius vandenyje. Milijonai vėjo turbinų dabar naudoja panašią konstrukciją, kad išspaustų maksimumą iš oro srautų. Vėjo turbinos tapo daug efektyvesnės ir naudoja mažesnes briaunas pasipriešinimui sukimosi metu sumažinti.

Saulė – pagrindinė pasaulio elektrinė, bet panelėms dar yra kur augti

Dabar suprantame, kad saulės energija yra viena labiausiai paplitusių energijos formų pasaulyje. Vos per vieną 90 minučių ciklą mūsų planetą pasiekiantis saulės energijos kiekis yra pakankamas, kad aprūpintų energija visą pasaulį ištisus metus. Saulės energija – neginčijamas atsinaujinančių šaltinių rinkos karalius. Šiuo metu jai tenka daugiau nei trys ketvirtadaliai visų naujų atsinaujinančios energijos pajėgumų, pridėtų prie pasaulinio tinklo.

Tobulėjant mūsų technologiniam meistriškumui, horizonte gali pasirodyti nauja ultraplona medžiaga saulės elementams. Realybė tokia, kad didžiąją dalį mūsų mokslo pažangos sukelia būtinybė generuoti kur kas daugiau energijos pasauliui maitinti. Tradicinės saulės panelės dažnai susiduria su problemomis, kylančiomis dėl didelio masto diegimo, pavyzdžiui, nauja tendencija, vadinama „saulės tarša“.

Neseniai įvykęs proveržis pasiūlė tai, ką galima apibūdinti tik kaip revoliucinę idėją dėl saulės panelių veikimo principų. Turku universiteto pranešimas spaudai pateikė kai kurias būtinas detales apie naująjį išradimą.

Bio-skydai – geriausias ateities sprendimas

Naujas Turku universiteto publikuotas tyrimas teigia, kad biologinė medžiaga gali pasiūlyti mūsų saulės panelėms apsaugą nuo saulės ultravioletinių spindulių. Mokslininkai nustatė, kad kombinuodami augaluose esančias medžiagas ir natūralius dažus, išgautus iš raudonųjų svogūnų lukštų, jie gali sukurti ultraploną skaidrią plėvelę. Ji padeda saulės panelėms išvengti žalingo UV spinduliuotės poveikio.

Tyrėjų grupės sukurta plėvelė blokavo daugiau nei 99,9% žalingos saulės UV spinduliuotės. Iš tikrųjų ji su savo užduotimi susitvarkė taip gerai, kad viršijo dabartinius pramoninius naftos pagrindu pagamintų filtrų standartus. Dabar suprantame pavojus, susijusius su naftos perdirbimu, todėl be didelio gailesčio atsisveikinome su tradicine iškastinio kuro pramone, sutelkdami dėmesį į įkvėpimą iš gamtos.

Ateities šios naujos ultraplonos natūralios apsauginės plėvelės pritaikymas saulės baterijoms gali pakeisti pasaulį, nes saulės panelės taps kur kas efektyvesnės. Mes visi pavargome nuo kasmėnesinių milžiniškų sąskaitų už elektrą, tad ši nauja medžiaga artimiausioje ateityje gali būti intensyviai vystoma kaip pramoninis standartas visame saulės energetikos sektoriuje.