Technologijų naujienos apie kurias greičiausiai nesate girdėję

Tam tikros mokslo sritys sulaukia daugiau žiniasklaidos dėmesio, todėl vyksta daugiau diskusijų visuomenėje būtent populiariomis temomis. 

Tuo tarpu kai kurios sritys sulaukia mažiau dėmesio, tad apie jas nieko nežinome, arba esame girdėję keletą gandų, kurie susimaišo su mokslinės fantastikos filmais ir knygomis. 

Technologijų naujienos dabar nustumtos į antrąjį planą, todėl norėtųsi daugiau informacijos apie tai, kas dedasi mokslo pasaulyje. 

Pabandykime pristatyti keletą technologijų, kurios buvo vystomos 2024 metais, nors jų pradžia yra kur kas seniau.

Dirbtinio intelekto galimybės

Taip, tai jis, dirbtinis intelektas, yra kaltas, kad daugybė atradimų yra užmirštama vos jiems pasirodžius. 

Visuomenė sukrėsta - laukėme roboto, kuris išskalbtų ir išlygintų marškinius ir kelnes, kurias pats išsitrauktų iš skalbimo mašinos, o gavome kompiuterinę programą, kuri rašo tekstus, kuria vaizdus, apsimetinėja tikrais žmonėmis ir atlieka analitinį darbą. 

Daugybė žmonių praras darbą kūrybos ir rinkodaros srityje, tačiau DI galimybių riba dar nepasiekta.

Žalos pridaryta irgi nemažai. O ji tokia, kad niekas negirdėjo apie kitas šiame straipsnyje minimas technologijas.

Žmogui persodinta genetiškai modifikuota kiaulės širdis

2024 metais sausį Marylando Universiteto Medicinos centre Baltimorėje, JAV, buvo atlikta pirmoji tokia širdies transplantacija pasaulyje. 

Pacientui buvo persodinta genetiškai modifikuota kiaulės širdis. Kiaulės organai žmogui buvo persodinami ir anksčiau ir ne tik mokslinių tyrimų metu. 

Bėda ta, kad tokios operacijos baigdavosi nesėkmingai ir pacientams kildavo komplikacijų, kurios dažniausiai baigdavosi mirtimi. 

Vis dėlto, žmogaus organizmas paršelio inkstų ar širdies nenori pripažinti. Mokslininkai genetiškai modifikavo širdį ir tik tada persodino gyvam žmogui. 

Tai didelis proveržis medicinoje, tačiau jis susilaukė daug neigiamos visuomenės reakcijos, be kurios genų inžineriją būtų sunku įsivaizduoti.

Mikroorganizmai, perdirbantys anglies dvideginį CO2

Į kovą su klimato kaita metama vis daugiau ir daugiau pajėgų. Slūgstant visuomenės entuziazmui, kurį sukėlė elektromobilių pramonės vystymasis, tapo aišku, kad tai nėra „švari" transporto priemonė, nes tokiems automobiliams gaminti ir juos krauti naudojami resursai, kurių apdirbimui reikia itin daug pramoninių pajėgumų, o tai tik padidina į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekius. 

Iškilo nauji uždaviniai mokslui - surasti būdų, kaip neutralizuoti CO2 ir paversti jį naudingais resursais. 

Čia daugiausiai dėmesio skiriama mikroorganizmams, kurie gali absorbuoti dvideginį ir išskirti alkoholį (galima panaudoti energijos gamybai). 

Tiesa, šie tyrimai prasidėjo gana neseniai, tačiau neabejojama, kad būtent bakterijos ir vienaląsčiai organizmai gali turėti reikšmingos įtakos mažinant klimato užteršimo pasekmes.

Maisto atliekų sumažinimas ir panaudojimas

Kita didelė problema išsivysčiusiose šalyse yra milžiniškos maisto atliekos. Mokslininkai ieško naujų būdų, kaip sumažinti maisto atliekas ir jas paversti papildomu maisto šaltiniu. 

Eksperimentuojama su įvairiomis vabzdžių lervomis, kurios sunaikina maisto atliekas ir pačios tampa baltyminiu maistu ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms. 

Tiesa, šis būdas susilaukia daug kritikos, nes iki šiol neaiškus tokio „maisto" poveikis mūsų organizmui. 

Ar iš tiesų valgydami atliekomis besimaitinančiomis kirmėlėmis negauname tose maisto atliekose buvusių kenksmingų medžiagų. 

Į šiuos ir kitus klausimus mokslas jau dabar ieško atsakymų ir ieškos ateityje. Stebėkime žiniasklaidoje pasirodančią informaciją apie maistą iš vabzdžių. Tai yra šių tyrimų pasekmė.

Skaitmeninių dvynių technologija - miestų plėtrai

Kompiuterinis modeliavimas yra gana senas reiškinys. Mokslininkai, dirbantys su duomenis naudoja tokius modeliavimus savo analizėms, tačiau šiuo metu vyksta labai įdomūs tyrimai, kurių tikslas - išanalizuoti ne dizainerio ar mokslininko sukurtus vaizdus, o realius objektus, kurie jau yra pastatyti.

Naudojant įvairias duomenų rinkimo technologijas yra sukuriamas virtualus objektas - dvynys. Tada galima analizuoti, kaip pasikeis aplinka, pastačius naujus pastatus, kelius, apgyvendinus daugiau žmonių ir t.t. šis metodas yra gana kontraversiškas, nes naudojamos technologijos, kurios leidžia matyti objektus iš didesnio atstumo, neužeinant į objekto vidų. 

Tai susiję su dideliais duomenų saugumo iššūkiais. Kitaip tariant, didelio daugiabučio gyventojai nelabai norėtų, kad šalia pastatus statanti statybos kompanija žinotų, kurioje kambario vietoje jų bute stovi spintelė ar gėlių vaza, nekalbant apie vonią ir miegamąjį.

Elastokalorinės medžiagos - ateities šildymas?

Mokslininkai nuolatos ieško būdų, kaip šildyti mūsų namus neteršiant gamtos arba sumažinant taršą iki minimumo. 

Šiuolaikinės šildymo technologijos yra gana „nešvarios" - jų gamybai reikalingi dideli energetiniai ištekliai, kurių „žalioji" energija kompensuoti negali. 

Čia daug vilčių dedama į elastokalorines medžiagas. Tai specifinės medžiagos, kurias deformuojant galima gauti šilumą arba šaltį. 

Mokslininkai yra tik pradiniuose tokių medžiagų tyrimo etapuose, tačiau iš karto ieškoma ir naujų ekologiškų medžiagų, kurių gavyba neterštų aplinkos. Tikėtina, kad per pora dešimtmečių šioje srityje gali būti pasiektas rimtas proveržis.

Interneto ryšio stotys atmosferoje

Interneto ryšys tampa vos ne prigimtine teise, tačiau tik išsivysčiusiose šalyse ir urbanizuotose vietovėse, kur galima pastatyti aukštus ryšių bokštus, kad būtų galima 5G technologija tiekti interneto ryšį. 

O ką daryti atokiose vietose, kuriose neįmanoma pastatyti bokštų - kalnuose, dykumose, Arktyje? Išeitį pasiūlė turtingiausias pasaulio žmogus Elonas Muskas su savo „Starlink" palydovais. 

Tiesa, ši technologija yra labai brangi, nes iškelti palydovus į kosmosą ne taip jau paprasta. Mokslininkai kuria įvairius technologinius sprendimus, kaip paleisti interneto ryšio stotis (lėktuvų ar oro balionų pavidalu) ne į kosmosą, o į atmosferą. 

Tam sukurtas specialus lėktuvas, varomas saulės energija, kuris nenusileisdamas gali skristi aplink žemę gana ilgą laiką. Aišku, susiduriama su iššūkiais dėl tokių stočių paleidimo, palaikymo ir vis intensyvėjančios civilinės aviacijos.

Ar VR nukentės nuo FR?

Prieš gerą dešimtmetį panašiuose straipsniuose, kaip šis, dažnai buvo minima VR (Virtual Reality) - Virtuali realybė. Ji turėjo pakeisti pasaulį. 

Pakeitė. Keičia toliau, nes VR akiniai pinga, juos gali įsigyti vis daugiau žmonių. 2024 metais atsirado naujas terminas - FR (Fake Reality) - suklastota realybė. Visa tai susiję su technologija, kurią paminėjome pirmiausia - dirbtiniu intelektu. 

Pamenate Popiežiaus Pranciškaus nuotrauką, kurioje jis vaizduojamas su ilga balta pūkine striuke? Labai daug žmonių patikėjo, kad popiežius iš tikrųjų tokią aprangą turi savo vizitams į šaltesnio oro šalis. Mokslininkams ši nuotrauka atskleidė kitą tendenciją. 

Naudojant DI įrankius galima sukurti visiškai suklastotą realybę, kurios beveik neįmanoma atskirti nuo tikrovės. Šios technologijos dažniausiai naudojamos politikoje ir pramogų pasaulyje, kur reikia sukurti alternatyvų realybės įspūdį. 

Dirbtinis intelektas jau dabar gali susikurti netikrą asmenybę, sukurti asmens vaizdus, kurių neįmanoma atskirti nuo tikrovės. 

Dirbtinis intelektas įrodė, kad gali meluoti, apgaudinėti ir manipuliuoti žmonėmis. 

Baiminamasi, kad artimiausiu metu bus labai sunku atskirti, kuri realybė yra tikra, o tai gali turėti labai rimtų socialinių ir politinių pasekmių.

Technologijų naujienos apie naujausius mokslo tyrimus ir pasiekimus taip pat gali tapti FR objektu. Taip jau yra ne kartą nutikę Covid pandemijos metu.

Visuomenei netrukus reikės išmoksti atskirti tikrą informaciją nuo suklastotos, o tai nėra taip paprasta. FR kuria kur kas pranašesnio intelekto mechanizmai.