Tyrėjai personalo atrankos specialistus pakeitė dirbtiniu intelektu ir gavo netikėtų rezultatų

Čikagos ir Erazmo universitetų ekonomistai, bendradarbiaudami su tarptautine personalo atrankos įmone PSG Global Solutions, atliko plataus masto eksperimentą, kuriame palygino AI ir žmonių personalo specialistų darbo efektyvumą. 

Tyrime dalyvavo daugiau nei 70 tūkst. kandidatų, pretendavusių į pradinio lygio klientų aptarnavimo pareigas Filipinuose. 

Darbdavių tarpe buvo dešimtys pasaulyje žinomų kompanijų.

Kandidatai buvo atsitiktinai suskirstyti į tris grupes: vieni bendravo su žmogumi atrankos specialistu, kiti – su AI agentu, o trečioji grupė galėjo pasirinkti. 

Net ir tais atvejais, kai pokalbį vedė dirbtinis intelektas, galutinį sprendimą dėl kandidato rekomendacijos priimdavo žmogus.

Rezultatai parodė, kad AI buvo šiek tiek aktyvesnis už žmones – 9,73 % atvejų prieš 8,7 %. 

Dar svarbiau tai, kad AI rekomenduoti kandidatai 18 % dažniau pradėdavo dirbti ir 17 % dažniau likdavo darbe praėjus mėnesiui po įdarbinimo.

Analizė atskleidė, kad pokalbiai su pokalbių botu buvo labiau struktūruoti, apėmė daugiau temų ir skatino išsamesnius atsakymus. 

AI gebėjo atpažinti signalus, kurie svarbūs ir gyviems personalo atrankos specialistams, pavyzdžiui, pokalbio turinį, tačiau mažiau kreipė dėmesį į prastai suformuluotus atsakymus, kurie dažniau trikdo žmones.

Vis dėlto pasitaikė ir trūkumų: apie 5 % kandidatų iš karto nutraukė pokalbį, supratę, kad bendrauja su botu, dar 7 % atvejų įvyko techninių trikdžių. 

Be to, bendravimas su AI buvo vertinamas kaip mažiau „natūralus“ nei su gyvu žmogumi.

Neuroniniai tinklai kasdienybėje

Dubajaus oro uostas nusprendė patikėti keleivių pasų kontrolę neuroniniam tinklui – tikimasi, kad tai gerokai pagreitins procedūras.

Taip pat buvo pranešta, kad daugelis JAV bendrovių, pradėjusių diegti dirbtinio intelekto technologijas, nepajuto ženklios naudos. 

Ekspertai teigia, jog tokios įmonės pasidavė madai ir AI pritaikė visiškai netinkamuose procesuose.