Unikalus mokslininkų atradimas - plastiką galima perdirbti naudojant oro drėgmę

Pažymima, kad perdirbimo procesas iš pradžių vykdomas naudojant nebrangų katalizatorių, kuris skaido polietileno tereftalato (PET), labiausiai paplitusios poliesterių šeimos plastiko rūšies, ryšius.

PET sumaišomas su katalizatoriumi ir aktyvuota anglimi, kaitinamas ir polimero struktūroje esantys cheminiai ryšiai greitai suardomi. 

Po to suskaldyta medžiaga veikiama oro, kurio nedidelis drėgmės kiekis skatina PET virtimą monomerais - pagrindinėmis plastikų sudedamosiomis dalimis.

Rezultatas - gryna tereftalio rūgštis (TPA), vertinga žaliava tolesnei poliesterių gamybai.

„Plastikui skaidyti naudojome oro drėgmę, taip sukurdami itin švarų ir selektyvų procesą“, - sakė vienas iš tyrimo autorių Yosi Kratišas.

Kitas bendraautoris Naveenas Malikas paaiškino, kad vidutiniškai, net ir esant palyginti sausoms sąlygoms, atmosferoje yra nuo 10 000 iki 15 000 kubinių kilometrų vandens.

Sistema veikė nepriekaištingai, tačiau nesuveikė, kai buvo pridėta papildomo vandens, nes jo perteklius trikdė darbą, sakė Kratišas. 

Pasak mokslininko, labai svarbu buvo išlaikyti tinkamą pusiausvyrą, ir galiausiai būtent natūrali ore esanti drėgmė užtikrino idealų kiekį.

Leidinyje paaiškinta, kodėl šis perdirbimo būdas yra geresnis už tradicinius. 

Pirma, nereikia aukštos temperatūros, o tradiciniai metodai reikalauja didelių energijos sąnaudų. 

Antra, privalumas - ekologiškumas, nes nenaudojami nuodingi tirpikliai ir pavojingos cheminės medžiagos.

Kitas šio metodo privalumas - pigus ir prieinamas katalizatorius. Čia naudojamas molibdenas ir aktyvinta anglis yra prieinami ir saugūs.

Be to, mokslininkai atkreipė dėmesį į naujojo perdirbimo metodo greitį ir efektyvumą: 94 % plastiko perdirbama vos per 4 valandas.

Be to, pažymima, kad norint perdirbti plastiką šiuo metodu, nereikia iš anksto rūšiuoti atliekų.

Medžiagoje teigiama, kad PET plastikas, kuris plačiai naudojamas maisto pakuotėms ir gėrimų buteliams, sudaro 12 proc. viso pasaulyje suvartojamo plastiko. 

Jis yra pagrindinis taršos šaltinis, nes yra labai patvarus, o panaudotas patenka į sąvartynus arba suyra į mažyčius mikro- ar nano-plastikus, kurie teršia gamtą.

Esami plastiko perdirbimo metodai dažnai priklauso nuo ekstremalių sąlygų, tokių kaip aukšta temperatūra, intensyvus energijos vartojimas, aštrūs tirpikliai, dėl kurių susidaro toksiški šalutiniai produktai. 

Be to, tokie katalizatoriai kaip platina ir paladis yra brangūs ir sukelia atliekų problemą.

„Vietoj tirpiklių naudojome iš oro gaunamus vandens garus. Tai daug švelnesnis būdas spręsti plastiko perdirbimo problemas“, - sakė Kratišas.

Šaltinis: unian.net