Wi-Fi signalo gerinimas bute ar name - praktiniai sprendimai

Tačiau net ir turint sparčią interneto paslaugą, ryšys gali būti nevienodas, nutrūkinėti arba visiškai dingti tam tikrose patalpose. 

Tai ypač dažna problema senesniuose daugiabučiuose, kuriuose sienos yra itin storos, arba moderniuose namuose, kuriuose daug metalo konstrukcijų, didelių veidrodžių ar kitų signalą slopinančių paviršių.

Wi-Fi ryšį silpnina ne tik fizinės kliūtys. Technologijų gausa namuose, daugybė prijungtų įrenginių, nesuderinti nustatymai, neoptimalus maršrutizatoriaus išdėstymas ar net netinkamas interneto planas gali sukelti ryšio trikdžius. 

Todėl siekiant iš tikrųjų pagerinti Wi-Fi kokybę būtina suprasti, kas tiksliai lemia šiuos sutrikimus, ir žinoti, kokie praktiniai sprendimai gali būti veiksmingiausi būtent jūsų atveju. 

Geros naujienos: daugelį jų galima atlikti savarankiškai ir be jokių papildomų investicijų. Kitu atveju, turint didesnę erdvę ar sudėtingą išplanavimą, prireikia modernesnių technologinių sprendimų, kuriuos gali pasiūlyti ir tokie tiekėjai kaip INIT.

Toliau aptarsime išsamiausius, praktiškai patikrintus ir realiose situacijose veikiančius Wi-Fi stiprinimo būdus tiek butams, tiek namams.

Kas lemia silpną Wi-Fi signalą?

Wi-Fi kokybę veikia daug daugiau veiksnių nei tik interneto greitis. Pirmiausia ryšį silpnina fizinės kliūtys: storos sienos, blokai tarp kambarių, dideli baldai, akmeninės ar betoninės konstrukcijos. 

Net akvariumas ar didelė spinta gali veikti kaip barjeras bangoms. Didžiausi signalų „valgytojai“ yra metalinės konstrukcijos, stiklo pertvaros ir didelės buitinės technikos zonos, ypač tos, kurios veikia tame pačiame dažnyje kaip maršrutizatorius.

Interferencija – dar vienas svarbus veiksnys. Tai trukdžiai, kuriuos sukelia kiti elektroniniai įrenginiai: mikrobangų krosnelės, kūdikių monitoriai, radijo stotelės, belaidžiai telefonai. Net kaimynų maršrutizatoriai gali sukurti triukšmo foną, ypač jei gyvenate daugiabutyje ir visi naudojate tas pačias dažnių juostas.

Galiausiai svarbus ir pats maršrutizatorius: jo amžius, technologinis pajėgumas, antenų kiekis, galia, palaikomi standartai (pvz., Wi-Fi 5 ar Wi-Fi 6) gali lemti, ar signalas bus stiprus ir stabilus, ar lėtas ir nepastovus.

Maršrutizatoriaus vieta 

Maršrutizatoriaus vieta yra vienas esminių Wi-Fi kokybės faktorių. Net geriausias maršrutizatorius neveiks efektyviai, jei pastatytas spintoje, už televizoriaus ar kampe prie grindų. Įrenginys turėtų stovėti kuo atviresnėje erdvėje, toliau nuo storų sienų ir pakeltas mažiausiai pusantro metro nuo grindų.

Jeigu gyvenate name, o maršrutizatorius yra pirmame aukšte, o dažniau naudojatės internetu antrame, natūralu, kad ryšys bus blogesnis. Tokiu atveju verta perkelti įrenginį į aukštesnę vietą arba į centrinę laiptinės zoną.

Jeigu bute turite ilgą koridorių, rekomenduojama maršrutizatorių statyti taip, kad signalas keliautų ne per kampus, o tiesia linija – tai ženkliai pagerina aprėptį.

Dažnių juostų optimizavimas ir kanalų pasirinkimas

Didžioji dalis šiuolaikinių maršrutizatorių turi dvi juostas – 2,4 GHz ir 5 GHz. 2,4 GHz juosta yra lėtesnė, bet praeina toliau. O 5 GHz yra greitesnė, bet jos signalą labiau slopina sienos.

Geriausia strategija – paskirstyti įrenginius: stacionariems įrenginiams (televizoriams, kompiuteriams) naudoti 5 GHz, o telefonams ar išmaniems prietaisams palikti 2,4 GHz. Taip sumažinamas apkrovimas ir padidinamas bendras stabilumas.

Kanalų pasirinkimas taip pat svarbus. Kai daugiabutyje visi maršrutizatoriai veikia tuo pačiu kanalu, ryšys lėtėja. Pasirinkę mažiau apkrautą kanalą (tai galima padaryti per maršrutizatoriaus nustatymus) galite sumažinti trikdžius.

Papildoma įranga Wi-Fi aprėpčiai didinti

Siekiant užtikrinti tolygų Wi-Fi veikimą didelėse ar sudėtingos formos patalpose, gali prireikti papildomos įrangos.

Vienas variantas – Wi-Fi plėtikliai. Jie priima pagrindinį signalą ir jį retransliuoja. Tai paprastas ir ekonomiškas būdas padengti atokesnes erdves. Tačiau jų greitis dažnai būna mažesnis, nes signalas dalinamas į dvi dalis: priėmimą ir perdavimą.

Kitas variantas – tinklinės (mesh) sistemos. Tai šiuolaikinis sprendimas, kai keli įrenginiai veikia kaip vienas tinklas. Mesh sistemos yra labai efektyvios dideliuose namuose arba vietose su daug sienų. Didelis jų privalumas – jos išmaniai prisitaiko prie patalpų struktūros ir automatiškai paskirsto ryšį ten, kur jis labiausiai reikalingas.

Taip pat yra galimybė tiesti laidinius Ethernet kabelius į strategines vietas ir prie jų jungti papildomus prieigos taškus (access point). Nors šis sprendimas reikalauja šiek tiek darbo, rezultatas dažnai būna pats stabiliausias ir profesionaliausias.

Papildomi sprendimai, dažnai pamirštami vartotojų

Norėdami pagerinti Wi-Fi ryšį, žmonės dažnai galvoja tik apie įrangos pakeitimą, tačiau yra daugiau niuansų, kurie gali turėti reikšmingos įtakos.

Vienas jų – maršrutizatoriaus antenų padėtis. Jei yra dvi antenos, viena turėtų stovėti vertikaliai, kita – horizontaliai. Taip signalas paskirstomas tiek horizontaliu, tiek vertikaliu kampu.

Kitas sprendimas – maršrutizatoriaus šaldymas. Perkaitę įrenginiai ima veikti lėčiau. Jeigu Wi-Fi kartais dingsta vakare, kai visi namuose aktyviai naudojate internetą, maršrutizatorius gali būti tiesiog per karštas. Todėl svarbu užtikrinti gerą ventiliaciją.

Trečias dalykas – kabelio kokybė. Jei internetas ateina per seną, pažeistą arba žemos kokybės kabelį, joks maršrutizatorius nepagerins ryšio. Kartais užtenka pakeisti seną laidą nauju CAT6 kabeliu ir greitis padidėja kelis kartus.

Taip pat svarbu pašalinti senus įrenginius iš tinklo. Sena elektronika, ypač išmanieji prietaisai, gali apkrauti tinklą net būdami neaktyvūs. Kartais vien senos planšetės atjungimas iš tinklo gali pagerinti Wi-Fi veikimą.

Daugybės prijungtų įrenginių problema

Namų tinklai šiais laikais jungia dešimtis įrenginių: telefonus, televizorius, laikrodžius, robotus siurblius, termostatus, kolonėles, fotoaparatus, žaidimų konsoles ir panašiai. Jeigu maršrutizatorius senesnis, jis gali tiesiog nespėti suvaldyti duomenų srauto.

Dėl to rekomenduojama naudoti maršrutizatorių su didesniu pajėgumu, palaikantį Wi-Fi 6 technologiją. Tai ženkliai padidina stabilumą, ypač kai tinkle yra daug įrenginių.

Be to, galima įjungti QoS funkciją, kuri leidžia paskirstyti pralaidumą pagal prioritetą. Pavyzdžiui, vaizdo pokalbiams suteikti pirmumą, o siuntimams – mažesnį.

Programinės įrangos priežiūra ir atnaujinimai

Maršrutizatoriai taip pat turi programinę įrangą, kurią būtina atnaujinti. Atnaujinimai ištaiso klaidas, pagerina ryšio stabilumą ir saugumą. Net jei ryšys šiuo metu atrodo pakankamas, pasenusi programinė įranga ilgainiui gali lemti trikdžius, sulėtėjimus ar net saugumo spragas.

Reguliarus maršrutizatoriaus perkrovimas taip pat gali būti naudingas. Dauguma įrenginių po ilgo darbo pradeda lėtėti, todėl rekomenduojama perkrauti bent kartą per savaitę.

Išvada

Wi-Fi signalo gerinimas – tai procesas, kuriame svarbiausia kombinuoti kelis sprendimus. Kartais problema išsisprendžia tiesiog pakeitus maršrutizatoriaus vietą, o kartais prireikia modernios tinklinės sistemos, laidinių prieigos taškų ar galingesnės įrangos. 

Visgi svarbiausia yra suprasti, kas lemia ryšio problemas, nes tik tuomet galima pasirinkti tikrai efektyvų sprendimą.

Kiekvienas būstas yra skirtingas, todėl ir sprendimai turėtų būti individualizuoti: nuo paprastų nustatymų optimizavimo iki profesionalaus tinklo suplanavimo. Jei vis dar kyla sunkumų, verta konsultuotis su specialistais arba savo interneto tiekėju – jie gali padėti išanalizuoti situaciją ir pasiūlyti efektyviausią būdą užtikrinti stabilų ryšį visame jūsų būste.