Pastaraisiais metais Klaipėdoje susiklostė tendencija, kai žmonės laisvalaikį renkasi leisti namuose, o ne baruose ar kavinėse. Prie to prisideda ir socialiniai tinklai - „TikTok“, „Instagram“ per kelias minutes pateikia receptus, maisto idėjas ir įkvepia pačius gaminti namuose. Žmonės tampa vis labiau išlepę, daug matę užsienyje, todėl nori kokybės, estetikos ir patirties.
Svarbų vaidmenį vaidina ir gyvenimo būdo pokyčiai - nemaža dalis klaipėdiečių gyvena priemiesčiuose, kur patogiau likti namuose, susikurti jaukią aplinką, kepti ant grilio savo kieme ir bendrauti su artimaisiais. Tuo metu važiuoti į miestą, ieškoti parkavimo ar mokėti didesnes kainas tampa mažiau patrauklu.
Jūreivių žmonos
„Klaipėdoje tradicija švęsti namuose yra dar gilesnė. Tai susiformavo dar tais laikais, kai mieste buvo daug jūreivių, o jų žmonos mėgdavo švęsti namuose“, - vietinius ypatumus pastebi Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Juozas Tubinas.
Šiandieniniame gyvenime senas tradicijas padeda puoselėti socialiniai tinklai, kurie taip pat sumažina tiesioginio bendravimo poreikį - kam kažkur susitikti, jei kiekvienas pas save gali surengti vakarėlį ir, esant poreikiui, susisiekti vaizdo ryšiu per „Messenger“.
Tokioje situacijoje maitinimo verslui tai reiškia iššūkius - barai ir restoranai turi pasiūlyti ne tik maistą, bet ir patirtį, emociją bei aiškią priežastį, kodėl žmogus turėtų palikti namus ir atvykti į miestą.
Klaipėdoje gyvena apie 170 tūkstančių žmonių, dar apie 70 tūkstančių - rajone. Didelės šventės ir renginiai, per kuriuos visi suplūsta į miesto centrą, parodo, kad žmonių pakanka. Tačiau ar įmanoma pasiekti, kad Klaipėdos maitinimo įstaigos būtų gyvos ir įprastais vakarais?
Aiškaus atsakymo į šį klausimą neturi ir kavinių bei restoranų savininkai. Tačiau, kad išgyventų, jie bando įvairias priemones ir renginius, siekdami pritraukti lankytojų.
Vienos priemonės veikia, kitos - nelabai. Tačiau panašu, kad bendrai tai tik dar labiau didina maitinimo įstaigų išlaidas, o klientai tampa dar išrankesni ar net išlepę.
Renginiai su įžymybėmis
„Bandome tikrai daug įvairių priemonių. Dabar pradėjome kviestis žinomus veidus. Rengiame austrių degustaciją su Robertu Reklaičiu ir saksofonu. Vėliau turėsime barbekiu vakarą su virtuvės šefu“, - sako Dovydas Kuprys, restobaro „Purslai - 4 metų laikai“ savininkas.
Anot jo, tokie paprasti dalykai kaip muzika ir tiesiog didžėjus žmonių jau nebepritraukia. Tos pačios akcijos ir atrakcijos neveikia taip, kaip anksčiau.
„Renginiams reikia daug investuoti, o atsiperkamumas dažnai būna menkas. Bet kitaip žmonių neprisikviesi“, - sako pašnekovas.
Anot jo, reikia žinomų vardų, teminių renginių. Žmonėms tai įdomu. Dabar galvojama rengti „mafijos“ žaidimą, degustacinius vakarus: tekilos, šampano su maistu. Vasarą labai pasiteisino skirtingų šalių virtuvės šeštadieniai - Italija, Meksika, Ispanija... Kiekvieną savaitgalį būdavo atskiras meniu. Žmonėms patiko tokia gastronominė kelionė.
„Manau, klientai dabar yra labai išlepę. Daug kas matę užsienio, internetas daro didelę įtaką. “TikTok„, “Instagram„ - per dvi minutes pamatai visą receptą, visi bando gaminti namuose. Daug žmonių gyvena priemiesčiuose, jiems nepatogu važiuoti į miestą. Kiemuose stovi griliai, žmonės renkasi namuose, švenčia tarpusavyje“, - klaipėdiečių gastronominius ir laisvalaikio įpročius vardija D. Kuprys.
Anot jo, socialiniai tinklai madas diktuoja ir maitinimo įstaigoms - labai svarbus patiekalų pateikimas, vaizdas, aplinka. Žmonės ateina ir ne mažiau laiko skiria patiekalų nuotraukoms, vaizdo įrašams bei fotografavimui nei pačiam ragavimo procesui.
Didelis restobaro „Purslai - 4 metų laikai“ pliusas - vieta šalia Klaipėdos koncertų salės.
„Prieš koncertus ir po jų sulaukiame didelio svečių srauto. Tai kultūringi žmonės, dažniausiai vyresni. Specialiai pritaikėme meniu - mini užkandžiai prie vyno taurės, kad žmonės galėtų greitai užkąsti prieš koncertą“, - patirtimi dalijasi D. Kuprys.
Koncertų salės lankytojams net taikoma speciali nuolaida.
Turistų vilionės
Klaipėdos maitinimo įstaigos labiau atsigauna vasaros metu. Tuomet barai dėmesio ir energijos skiria turistų pritraukimui.
„Vasarą turėjome nemažai turistų, ypač vokiečių. Jiems specialiai pritaikėme meniu - vokišką veršienos šnicelį su bulvėmis. Jie labai patenkinti, nuolat užsisako. Taip pat mėgsta jūros gėrybes - turime didelį firminį jūros gėrybių rinkinį, atnešamą ant stalo, tai tapo tikru hitu“, - pataikavimo turistams subtilybes įvardija D. Kuprys.
Anot jo, kaip ir šalyse su išvystyta turizmo pramone, barai siekia bendradarbiauti su gidais. Tačiau čia svarbu ne vien maistas, bet ir aptarnavimo greitis - kad autobusu atvykusi grupė galėtų patogiai privažiuoti, nebūtų eilių, būtų galima greitai pasinaudoti tualetu ir spėti pavalgyti.
Geras maistas
„Turgaus Food Hall“ projekto savininkė Lina „Vakarų ekspresui“ sako, kad klientų viliojimas yra nesibaigiantis procesas.
„Jau veikiame antrus metus, tačiau nuolat užsuka žmonės, kuriems apsilankymas pas mus būna pirmasis“, - sako Lina.
Anot jos, pastebima, kad net nuolatiniams lankytojams reikia naujienų ir naujų įspūdžių. Todėl maitinimo įstaiga yra tarsi gyvas organizmas - nuolat atnaujinamas ne tik meniu, bet ir interjeras.
„Taip pat labai svarbi virtuvė. Lankytojai eina ne tiek į “Turgaus Food Hall„, kiek dėl tam tikrų patiekalų, pavyzdžiui, picų“, - pastebi Lina.
Anot jos, „Turgaus Food Hall“ atsidariusi picerija „Lokio ližė“ preliminarius savo planus ir lūkesčius viršijo tris kartus.
„Yra patiekalų ar produktų, kurių namuose nepasigaminsi, nes, pavyzdžiui, neturi picų kepimo krosnies ar įgūdžių ruošti tešlą. Užsakyti maistą į namus - ne tas pats, kas gauti šviežiai paruoštą patiekalą tiesiai iš virtuvės“, - kavinių lankymo privalumus dėsto Lina.
Restoranų skatinimas
J. Tubinas svarsto, kad klaipėdiečius ir priemiesčių gyventojus į miesto centrą vis dažniau vilioja Klaipėdoje vystomi renginiai. Tačiau, anot jo, tam, kad miestiečiai daugiau laiko kasdien leistų baruose ir kavinėse, reikėtų pasitelkti skatinimo sistemą valstybės mastu.
„Vienas iš būdų, taikomas ir kai kuriose Europos valstybėse, - kai įmonės gali skirti lėšų savo darbuotojų maitinimui kavinėse. Tokios išmokos papildomai neapmokestinamos, o įmonės gali jas priskirti veiklos sąnaudoms“, - pasiūlymą pateikia J. Tubinas.
Anot jo, toks sprendimas ne tik skatintų aptarnavimo verslą, bet ir pagyvintų miestus, plėstųsi socialiniai kontaktai. Tokios priemonės galėtų būti vertinamos ir kaip būdas spręsti demografinę problemą, nes socialinių tinklų eroje žmonėms trūksta tiesioginio bendravimo, nyksta socialiniai įgūdžiai.
„Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacija jau kuria projektą, kuris paskatintų klaipėdiečius lankytis ir pietauti miesto restoranuose. Detales paskelbsime artimiausiu metu“, - sako J. Tubinas.
Vakarienė, kuri sulėtina
O štai „Michelin“ gide paminėto Klaipėdos „ALBA Bistro“ šeimininkas Linas Gumuliauskas įsitikinęs, kad vakarienė mieste turi tapti klaipėdiečių ritualu, leidžiančiu sustabdyti beprotišką gyvenimo tempą.
„Vakarienė darbo dieną - kaip mažas savaitgalio ritualas. Užmiesčio gyventojams kelionė į miestą vis dažniau tampa ne būtinybe, o pasirinkimu. Ne dėl darbo. Ne dėl reikalų. O dėl jausmo.
Vakarienė mieste tampa tarsi mažu ritualu: apsirengti, išeiti iš namų, pakeisti aplinką, skirti laiką sau ir artimiesiems. Tai ne greitas sustojimas pavalgyti, o sąmoningas vakaras", - sako L. Gumuliauskas.
Anot jo, būtent tokią patirtį siūlo ir Klaipėdoje įsikūręs „ALBA Bistro“ - restoranas, orientuotas ne į triukšmą ar efektą, o į ramų, europietišką valgymo ritmą. Maistas, kuris sulėtina.
Skirtingai nei greito vartojimo kultūra, kur maistas tampa fonu, tokiose vietose valgymas vėl įgauna prasmę. Lėtesnis tempas, paprasta, bet kokybiška virtuvė, sezoniniai produktai - visa tai natūraliai skatina padėti telefoną į šalį.
„Ne todėl, kad taip liepia taisyklės, o todėl, kad tiesiog nebesinori jo imti į rankas. Kai skanu, kai ramu, kai pokalbis įdomesnis už ekraną - telefonas tampa nebereikalingas. Sugrįžtantis pokalbis prie stalo“, - kodėl reikia išeiti iš namų, atskleidžia pašnekovas.
Anot jo, dar viena priežastis, kodėl žmonės renkasi vakarienę mieste, - bendravimas. Kasdienybėje net šeimos nariai dažnai būna kartu fiziškai, bet atskirai emociškai. Kiekvienas su savo ekranu, savo informacijos burbulu. Restoranas tampa neutraliu lauku, kuriame vėl atsiranda tikras pokalbis: be televizoriaus fone, be skubėjimo, be pareigos kažkur suspėti.
„Paradoksalu, tačiau dalis žmonių į miestą važiuoja ne dėl triukšmo, o priešingai - dėl struktūros ir estetikos. Restoranai, tokie kaip “ALBA Bistro„, siūlo miesto jausmą be miesto chaoso: apgalvotą aplinką, ramų aptarnavimą, vakarą, kuris nevirsta triukšmingu šurmuliu.
Šiandien vis daugiau žmonių supranta, kad tikras poilsis nebūtinai reiškia likti namuose. Kartais poilsis - tai pakeisti aplinką, išjungti ekraną ir sugrįžti prie stalo. Ne dėl mados. Ne dėl socialinių tinklų. O dėl paprasto žmogiško poreikio - būti čia ir dabar. Ir būtent todėl vakarienė mieste vis dažniau tampa ne išlaidomis, o sąmoningu pasirinkimu“, - apibendrina L. Gumuliauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą