Uosto verslą gąsdina valstybės užmojai

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ siūlo ir nuo 2026 metų įkainius nuo dabartinių didinti 10-57 procentais - apie tai jau informuotos ir uoste veikiančios bendrovės.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija (LJKKA) tikisi, kad pavyks išsiderėti mažesnius tarifus, o jeigu ne - baiminasi, kad dalis per Klaipėdos uostą pervežamų krovinių bus nukreipti į kaimynines šalis.

„Esame labai nustebę tokiu pasiūlymu, tokiu mąstymu - kaip galima, likus iki kitų metų dviem mėnesiams, pranešti apie tokį kainų augimą. Versle taip nedaroma.

Kaip tai gali atsiliepti Lietuvai? Kroviniai iš esmės mažėja, pakilę tarifai dar labiau nuskurdins geležinkelius “, - ketvirtadienį žurnalistams sakė LJKKA prezidentas Laimonas Rimkus.

Asociacijos duomenimis, geležinkeliu per devynis šių metų mėnesius Klaipėdos uostą pasiekė 4,92 mln. tonų krovinių - puse milijono mažiau, nei pernai tuo pačiu metu.

Organizacijos vertinimu, tarifų didėjimas dar labiau mažins šių krovinių kiekį.

„Tai skaičius, kuris tikrai kelia nerimą, nes tai yra tikrasis Lietuvos pramonės veidrodis, nes geležinkelį renkasi gerai organizuotos pramoninės struktūros. Dėl to tarifų klausimai yra labai svarbūs ir neatidėliotinai spręstini“, – kalbėjo L. Rimkus.

Vienos iš didžiausių uosto krovos įmonių „Klasco“ vadovas Vitalijus Muštukas sako, kad dėl didėjančių tarifų gali kilti paslaugos kaina ir krovinio savininkams, o tai neigiamai paveiktų Lietuvos ekonomiką.

„Klausimas - ar mūsų pramonė spėja pasivyti tą pabrangimą, ir ar tai tvarus sprendimas. Mums rūpi, kad tie kroviniai neišeitų kur nors į Rygą ar į kitą uostą“, – sakė V. Muštukas.

LJKKA vertinimu, dabartinę padėtį galima gerinti nebūtinai didinant krovinių pervežimo įkainius.

„Yra du sprendimo būdai - pritraukti Europos Sąjungos kompensaciją su siekiu išlaikyti infrastruktūrą iki geresnių laikų, o kitas - taikyti vardinę kainą Klaipėdos krypčiai“, - teigė L. Rimkus.

Anot jo, didinamais tarifais gali būti siekiama išlaikyti tranzitui sukurtą ir dabar tam nenaudojamą geležinkelio infrastruktūrą.

„Visa Lietuvos geležinkelių infrastruktūra sukurta tarnauti didžiuliam tranzitiniui srautui. Srauto neliko, o pinigai išlaikymui liko.

Reiki rasti formulę, kad į Klaipėdą keliaujantys kroviniai neapmokėtų nenaudojamos infrastruktūros išlaidų“, – kalbėjo L. Rimkus.

Jo teigimu, Lietuvoje krovinių pervežimo geležinkeliais įkainis yra dvigubai didesnis nei Europoje, o tai galima laikyti šalies gamintojų diskriminacija: „Diskriminuojamos ne uosto įmonės, o Lietuvos gamintojas, kuris turi apsunkintą prieigą prie pasaulio rinkų ir negali naudotis pačiu žaliausiu transportu.“

Asociacijos manymu, ateityje ne tik padidėję geležinkelininkų įkainiai, bet ir elektroninė kelių rinkliavos informacinė sistema – vadinamasis e. tollingas, skaičiuojamas pagal nuvažiuotus kilometrus, brangins krovinių pervežimą per Klaipėdos uostą, į tai gali itin jautriai reaguoti grūdų augintojai.

„Pardavėjai rinksis paprastesnį kelią – nevažiuos į Klaipėdą, važiuos į Rygą (...) nukentės žemdirbiai, vežėjai, Klaipėdos uostas (...) Lietuvos pramonei bandant į pasaulio rinkas eiti per Klaipėdos uostą tas kelias gali būti per brangus“, – sakė L. Rimkus.

LJKKA neatmeta galimybės, kad paslaugos įkainius didinanti monopolinė struktūra gali tikrinti klientų galimybes.

Registrų centro duomenimis, „LTG Cargo“ per praėjusius metus gavo per 306 mln. eurų pajamų ir uždirbo 23,2 mln. eurų grynojo pelno. 

LTG komentaras

„Pervežimo paslaugų baziniai įkainiai dėl augančių infrastruktūros sąnaudų keičiasi 10-30 proc. Taip pat pabrėžiame, kad baziniai įkainiai – tai krovinių pervežimo ir su juo susijusių paslaugų įkainiai, dėl kurių nesudaryti ilgalaikiai susitarimai ir neįtrauktos papildomos sąlygos. Jų pokyčiai nuo 2026 m. bus taikomi 18 proc. krovinių, vežamų geležinkelių tinkle, srauto. Vežėjas nuolat analizuoja situaciją rinkoje, ir siekiant išlaikyti teikiamų paslaugų konkurencingumą, pagal galimybes tam tikriems krovinių srautams gali taikyti kitokias kainas.

Didžiausias, 30 proc. pokytis – Kaliningrado tranzito pervežimuose, tiek pat – 30 proc. – auga įkainiai riedmenų varymo paslaugoms. Šių įkainių lygis nesikeitė trejus metus.
Straipsnyje minimas 57 proc. pokytis įvyks tik vienoje iš varymo paslaugų dedamųjų, sudarančioje apie 5 proc. visų paslaugų. Pavyzdžiui, jeigu riedmenų varymas vyksta LTG privažiuojamaisiais keliais, dėl Geležinkelių paslaugų įrenginių (GPĮ) tarifo vežėjui didėjimo, galutiniam klientui ši dedamoji augs 57 proc., nuo 1,67 Eur (šis įkainis nesikeitė nuo 2023 m.) iki 2,63 Eur už kilometrą.

LTG grupė taip pat siekia išlaikyti krovinių srautus ir užtikrinti tinkamą geležinkelio infrastruktūros būklę, kuri reikalauja nuolatinių investicijų, tad nuolat ieško galimybių pritraukti partnerių ir klientų, taip pat užsitikrinti tvarų finansavimą infrastruktūrai.

Siekiame apie pokyčius, kuriuos lemia padidėję geležinkelių infrastruktūros tarifai ir augančios vežėjo sąnaudos, informuoti kuo anksčiau, su klientais ir partneriais kalbamės apie jų priežastis, kurios yra objektyvios – po 2022 m. sankcijų įsigaliojimo 40 proc. kritę tranzitinių krovinių srautai ir dėl to padidėję geležinkelio infrastruktūros išlaikymo kaštai. Tarifai, kuriuos už naudojimąsi geležinkelio infrastruktūra moka vežėjas, nustatomi pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką.

Šiuo metu dirba Susisiekimo ministerijos, Ryšių reguliavimo tarnybos, ir geležinkelio infrastruktūros valdytojo „LTG Infra“ sudaryta darbo grupė, kuri tobulina vežėjams už naudojimąsi infrastruktūra taikomų tarifų metodiką, planuojama, kad ji kitais metais pateiks naują metodikos versiją.“