Vairuotojai sunerimę: degalų kainos kyla, o ekspertai kalba apie pavojingą scenarijų - artimiausia savaitė bus lemiama
(1)Karas Artimuosiuose Rytuose, kurio epicentras kovo pradžioje persikėlė į tiesioginius smūgius Irano infrastruktūrai, žaibiškai pasiekė Lietuvos vartotojus.
Kai kuriose šalies degalinėse benzino ir dyzelino kainos per kelias dienas šoktelėjo net 10 centų už litrą. Vairuotojams keliant klausimus dėl galimo nesąžiningo pasipelnymo, ekonomistai ir energetikos ekspertai ragina žvelgti į gilesnius rinkos mechanizmus.
Ekonomistų vertinimas: lūkesčiai aplenkia realybę
Dauguma gyventojų piktinasi, kad degalinių švieslentės reaguoja akimirksniu, nors rezervuaruose dar turėtų būti „pigesnių“ atsargų.
Tačiau „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė pabrėžia, kad naftos kainų kilimas prasidėjo ne šeštadienį, o gerokai anksčiau.
„Rinka gyvena ateitimi. Naftos kaina viršijo 70, o vėliau ir 80 JAV dolerių už barelį lygį dar tada, kai tvyrojo tik nuojauta apie galimus JAV veiksmus.
Šis pokytis degalinėse atsispindėjo avansu, nes pardavėjai, matydami brangstančią žaliavą, privalo kaupti lėšas naujiems įsigijimams, kurie bus gerokai brangesni“, – teigia G. Ilekytė.
Be to, ji primena, kad mokesčiai (akcizas, PVM) sudaro 65–70 % galutinės kainos, tad net ir nedidelis žaliavos pabrangimas jautriai kerta per likusią kainos dalį.
Dyzelino krizė: kodėl jis brangsta sparčiau?
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas išskiria kritinį momentą – dyzelino kainų atsparumą. Kol „Brent“ nafta brango apie 8 %, dyzelino ateities sandoriai tarptautinėje rinkoje fiksavo net 19 % šuolį.
„Europa turi struktūrinį dyzelino deficitą ir yra tiesiogiai priklausoma nuo importo iš Persijos įlankos valstybių.
Priešingai nei benzino, kurio senajame žemyne gaminamas perteklius, dyzelino tiekimo grandinės dabar yra paralyžiuotos dėl blokuojamo Ormūzo sąsiaurio“, – aiškina T. Povilauskas.
Pasak jo, jei laivų judėjimas nebus atnaujintas artimiausiomis dienomis, mažmeninėje rinkoje dyzelinas gali artėti prie psichologinės 1,90 Eur/l ribos.
Ar pardavėjai elgiasi nesąžiningai?
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas tikina, kad 5–10 centų kilimas yra „natūrali reakcija“. Mažmeninkai veikia didelio neapibrėžtumo sąlygomis – niekas nežino, ar rytoj nafta nekainuos 100 dolerių už barelį.
Tačiau Lietuvos energetikos agentūra (LEA) pastebi, kad vidutinės kainos kyla nuosaikiau: kovo 2 d. duomenimis, benzinas vidutiniškai kainavo 1,47 Eur/l, o dyzelinas – 1,64 Eur/l.
Tai rodo didelę dispersiją tarp skirtingų tinklų: vieni bando išlaikyti klientus minimaliomis maržomis, kiti – bando apsisaugoti nuo būsimų nuostolių keldami kainas agresyviau.
Geopolitinis „butelio kaklelis“ – Ormūzo sąsiauris
Šiuo metu didžiausia grėsmė kainoms yra ne patys sprogimai Teherane, o laivybos paralyžius. Per Ormūzo sąsiaurį kasdien pergabenama apie 20 % pasaulio naftos poreikio.
Sustoję tanklaiviai: Jei Izraelio ir JAV operacija užsitęs ir Iranas toliau blokuos laivų eismą, kils ne tik kainos, bet ir fizinio kuro trūkumo rizika kai kuriuose regionuose.
Valiutos kursas: Situaciją šiek tiek švelnina stipresnis euras dolerio atžvilgiu. Kadangi už naftą atsiskaitoma doleriais, stipri Europos valiuta veikia kaip amortizatorius, neleidžiantis kainoms kilti dar dramatiškiau.
Išvada: Artimiausia savaitė bus lemiama. Jei konfliktas stabilizuosis ir bus rasta diplomatinių būdų atverti jūrų kelius, kainos gali stabilizuotis dabartiniame lygyje.
Tačiau bet kokia žinia apie naujus smūgius naftos perdirbimo gamykloms Saudo Arabijoje ar kitose įlankos šalyse gali pasiųsti kuro kainas į rekordines aukštumas, nematytas nuo pat 2022-ųjų energetinės krizės pradžios.
Šaltinis: ALFA.lt / Arvydas Jockus: Lietuvoje – degalų kainų šuolis / Savaitinė degalų kainų apžvalga, G. Ilekytės ir T. Povilausko komentarai
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą