Valdžia gelbėja „skurstančius“ bankus: nuo šiol privalomai mokės visi dirbantieji

Prieš aiškinantis, kam naudingos tokios pataisos, verta išsklaidyti tam tikrus mitus. Štai konservatorė, finansų ministrė Gintarė Skaistė dar šių metų pavasarį teigė, kad Lietuvoje labai išaugo atsiskaitymai bankiniais pervedimais, tad grynieji pinigai tampa vis mažiau aktualūs. Tai niekuo nepagrįstas mitas.

2018 metais pasirodė išsami studija pavadinimu „World cash report 2018" (Pasaulio grynųjų pinigų ataskaita) su kuria galite susipažinti čia. 

Kas joje rašoma? Pavyzdžiui, Lietuvoje net 75 proc. visų atsiskaitymų vyko grynaisiais pinigais. Na, o tokiose šalyse kaip Austrija, Slovėnija, Graikija - 88 procentai. Kipras ir Malta išvis nepažangūs, ten net 92 procentai visų atsiskaitymų vyko tik grynaisiais pinigais. Vokietija, Italija, Ispanija, Portugalija turėjo 80 procentų statistiką.

Faktas, jog karantininė politika bei internetinės prekybos augimas didina elektroninių bei mažina grynųjų pinigų atsiskaitymų skaičius, tačiau šis procesas dar nepažengė tiek, kiek agituoja mūsų šalies politikai.

Be to, skirtingi atsiskaitymų (elektroniniai ar grynieji) būdai vienas kitam netrukdo, tad gali labai ilgai veikti tokia dvipolė sistema.

Visa esmė yra tame, jog vargšai bankai uždirba per mažai pelno.

O taip pat, jog pinigai turi cirkuliuoti ten, kur reikia ir kur juos galima aiškiai matyti bei suskaičiuoti.

Todėl konservatoriaus Mykolo Majausko ir liberalo Simono Gentvilo projektas nr. XIV-419 (3) su šūkiu „mažinkim atsiskaitymus grynaisiais pinigais ir taip sumažinkim „šešėlį!" buvo priimtas 82 balsais už, prieš - 6, o susilaikė 24 parlamentarai.

Beje, frazė, jog grynieji pinigai tolygu šešėliui, yra rimta frazė iš dokumento aiškinamojo rašto. Cituojame: „...atsiskaitymai grynaisiais pinigais yra viena iš sąlygų šešėlinei ekonomikai egzistuoti, todėl įvedus atitinkamus apribojimus atitinkamai sumažės ir šešėlinės ekonomikos pasireiškimo apimtys...".

Tačiau, ar tikrai sumažės grynųjų pinigų naudojimas? Greičiausiai ne, nes dar 2021 metų vasarą septynios pagrindinės šalies finansų ir kredito įstaigos įsipareigojo padvigubinti vietovių, kuriose galima išsigryninti pinigus, skaičių. Vasarą bankomatai buvo 91 vietovėje, o iki 2022 metų liepos 1 dienos tokiu vietų turi atsirasti 191 vietovėje.

Tad galimybių išsigryninti pinigus bei toliau užsiimti „šešėline ekonomine veikla" ir toliau bus galima. Net patogiau. Tad pasikartosim, jog esmė ne pinigų, kaip vertės ekvivalento, piniginė ar virtuali forma, o tai, per kokius mechanizmus tas vertės ekvivalentas praeina. Ir kur nubyra „už suteiktą paslaugą".

Tiesus ir senoviškas darbdavys - darbuotojas jau nebetinka. Todėl visuotinai, nuo 2022 metų sausio pirmos dienos, keičiama schema iš darbdavys-bankas-darbuotojas. Aišku, čia nėra kažkokia revoliucinė naujovė, nes jau daug darboviečių atlyginimus savo darbuotojams moka naudodami bankus kaip tarpininkus, bet dabar galutinai, su visa valstybės įstatymine galia, yra atimama alternatyva, be banko įsikišimo, samdančiąjam mokėti algą samdomąjam.

Argumentas, jog šis įstatymas panaikins algas „vokeliuose" yra niekinis. Nes oficialiai gali mokėti tam tikrą sumą, o likusią ir toliau mokėti grynaisiais į rankeles.

Tad nuo 2022 metų sausio pirmos dienos įsigaliosiantis draudimas darbdaviui atsiskaityti su darbuotoju grynaisiais pinigais paskatins didesnį banko sąskaitų skaičiaus augimą komerciniuose bankuose. O taip pat, tikėtina, padidins bankuose laikomą pinigų kiekį. Nes ne visi, tik gavęs algą, skubės visus pinigus išsigryninti. Tačiau net ir tokia žmonių kategorija bus naudinga bankams.

Kaip dauguma žinome, bankai yra komercinės ir pelno siekiančios įmonės, kurios apmokestina savo paslaugas. Todėl, jeigu norėsite iš banko atsiimti SAVO uždirbtus pinigus, turėsite sumokėti tam tikrą procentinę dalį gerajai, beveik visada užsienio kapitalo, įstaigai.

Tarkim nuo šių metų vasarįo „Swedbank" privatiems klientams grynųjų pinigų išgryninimas jų bankomatuose buvo apmokestintas 0,5% (anksčiau 0,4%) nuo išgrynintos sumos. Jeigu tokia sistema netinka, tai galite įsigyti paslaugų planą „Patogu" ir galėsite neribotai atsiiminėti savo pinigus, tik į mėnesį už tai sumokėkite, prašome, 1,3 euro. Aišku, čia ne vien tik minimas „Swedbank" tokią politiką vykdo. Visų finansinių institucijų įkainius galite pasižiūrėti čia. 

Atrodo smulkmena, toks smulkus kišenvagiavimas, bet jus žiūrėkit plačiau. Matykite gausą žmonių, kurie turi banko sąskaitas, matykite šį procesą ištęstą laike ir pažvelkite į nuo 2022 metų sausio pirmos pagausėsiančius užsienio kapitalo įstaigų pelnus.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, dabar daugiau nei trečdalis, apie 38 proc,. visų disponuojamų grynųjų pinigų Lietuvoje gaunami kaip atlyginimas. O dabar tas atlyginimas pereis per dorovingus komercinius bankus, jų priežiūrą ir kontrolę.

Kad ir ne po daug, bet stabiliai kapsės.

Na, o bankų pelnas per pirmąjį 2021 metų pusmetį išaugo 19,8 proc. ir siekia 153,1 milijoną eurų.

Bankų sektoriaus turtas birželio pabaigoje buvo 39,233 mlrd. eurų - 18,4 proc. daugiau nei prieš metus ir 2,4 proc. daugiau nei šių metų balandžio pabaigoje. Didžiąją turto dalį sudarantis paskolų (su lizingu) portfelis per ketvirtį ir per metus padidėjo po 2,9 proc. ir birželio pabaigoje buvo 20,44 mlrd. eurų.

Tad, visi draugiškai ir kolektyviškai mes pagerinsim šiuo rodiklius.

Negi gaila?