Vilnius Klaipėdoje planuoja startuolių kurortą (7)

Iš sostinėje besiplečiančio startuolių plėtros burbulo artimiausiu metu naudos gali tikėtis ir Klaipėda. Vilniečiai mano, kad jūra yra pakankamas traukos centras specialistams renkantis darbo vietą, trūksta tik reikiamos infrastruktūros. Pastaroji jau pradedama kurti, kartu kuriamas ir atitinkamas miesto įvaizdis.

Iki šiol Klaipėdoje veikė viena specializuota bendradarbystės („co-working“) erdvė - tai „Light House“ projektas, kuris po vienu stogu suvienijo apie 200 inovacijų srities įmonėse dirbančių žmonių.

Tačiau jau kitų metų pabaigoje žadamas didžiulis šuolis šioje srityje. Antrąjį plėtros etapą pasirengusi įgyvendinti „Light House“, o buvusioje „Švyturio“ darykloje vilniečių „Tech Zity“ pradėtas vystyti „Techfabrikas“ jau įvardijamas kaip objektas, kuris gali sukelti startuolių kūrimosi Klaipėdoje cunamį.

Kartu paskelbta apie pradedamus įgyvendinti du naujus stambius biuro patalpų kompleksus.

Buvusios laivų remonto įmonės „Laivitė“ teritorijoje „Stemma Group“ vysto projektą „Memelio miestas“. Jau pirmajame etape čia numatyta pastatyti net 15 000 kvadratinių metrų ploto biurų patalpų kompleksą su požeminiu parkingu.

Apie planus prie pagrindinio įvažiavimo į Klaipėdą Šilutės plente pastatyti 15 aukštų, apie 4 200 kvadratinių metrų ploto, biurų pastatą pranešė ir „Mega“ prekybos centro savininkai „Baltic red“.

 

Jei vien šie projektai bus įgyvendinti, tai bus didžiausias biurų patalpų plėtros šuolis Klaipėdos istorijoje.

Kartu bus sukurta galimybė įrengti ne šimtus, o tūkstančius naujų darbo vietų gerai apmokamiems specialistams.

Geriausias miestas

„Objektyviai vertinant, Klaipėda yra geriausias Lietuvos miestas“, - įsitikinęs asociacijos „Vienaragiai LT“ valdybos pirmininkas Mantas Mikuckas. Anot jo, iki šiol, jei žmonės norėjo atvykti į Klaipėdą, kilo klausimas, kur dirbti. Tačiau jau kitais metais situacija turėtų visiškai pasikeisti.

„Mes savo žmonėms siūlysime, kad jie gali vykti dirbti ir į Klaipėdą. Be to, kai viliojame žmones iš užsienio, galėsime pasiūlyti ir gyvenimą prie jūros“, - sakė M. Mikuckas.

„Matome Klaipėdos potencialą. “Techfabrikas„ yra bendruomeninis projektas, turime palaikymą iš Klaipėdos valdžios ir “Klaipėda ID„ agentūros, subūrėme geriausią architektų komandą iš Vilniaus, Kauno. Todėl tikimės, kad jau kitų metų pabaigoje sukviesime visą Lietuvą į didelį atidarymo balių“, - sakė „Tech Zity“ vadovas Darius Žakaitis.

Plės Klaipėdos biurą

Bene sėkmingiausio šių dienų Lietuvos startuolio „Interactio“ bendrakūris Henrikas Urbonas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad uostamiestyje gimęs startuolis dėl administracinių priežasčių buvo perregistruotas Vilniuje.

Tai akivaizdus pavyzdys, kad globalioje pasaulinėje rinkoje dalyvaujantys startuolių projektai dėl įvaizdžio ir žinomumo nesirinks Klaipėdos kaip pagrindinio registracijos adreso, tačiau niekas neriboja, kad jų filialai Klaipėdoje dirbančių žmonių skaičiumi galėtų lenkti ir Vilniaus biurus.

„Klaipėdos biure nuo „Interactio“ pradžios darbuotojų skaičius išaugo nuo kelių iki kelių dešimčių darbuotojų“, - sako iš Šiaulių kilęs H. Urbonas. Anot jo, Klaipėda su savo gamta ir infrastruktūra yra fantastiška vieta darbui.

„Iš mano patirties, aplankius tokius startuolių centrus kaip Berlynas, San Franciskas, Helsinkis ir kitus, Klaipėda laisvai prilygsta jiems“, - komplimentų negaili H. Urbonas. Anot jo, tiek „Light House“, kur „Interactio“ įsikūręs dabar, tiek „Tech Zity“ plėtra, dar labiau didins Klaipėdos, kaip startuolių miesto, patrauklumą.

„Mes, „Interactio“, ir toliau planuojam „auginti“ savo biurą Klaipėdoje, į kurį labai noriai ir gausiai atvyksta mūsų darbuotojai dirbti iš Vilniaus“, - „Vakarų ekspresui“ sakė H. Urbonas. Anot jo, „Interactio“ yra puikus pavyzdys, kad Klaipėdoje gali įsikurti pasaulinės kompanijos kaip „Interactio“, „Vinted“ ir kt.

Duos pagreitį

Būtent „Techfabrikas“ turėtų tapti lokomotyvu, kuris Klaipėdą nuveš į pasaulinį startuolių infrastruktūros greitkelį.

Per kiek daugiau nei metus planuojama buvusį alaus gamybos bravorą „Švyturys“ paversti vieta, kurioje būtų sukurta visa reikalinga infrastruktūra kurtis technologijų kompanijoms.

Daugiafunkcį kompleksą sudarys apie 15 000 kvadratinių metrų įvairios paskirties erdvių. Biurų dalyje planuojama įrengti beveik 400 modernių darbo vietų, taip pat 30 vietų „co-working“ erdvę, „co-living“ erdvę dviem dešimtims žmonių.

Be pastatų įsigijimo kainos, kuri neskelbiama, „Techfabriko“ įrengimui planuojama skirti apie 10 milijonų eurų.

Tačiau startuolių kalvės Klaipėdoje pradininkai „Light House“ taip pat neplanuoja užleisti pozicijų.

„Verslai ir po pandemijos neatsisako nuotolinio darbo praktikos, netgi ją skatina. Geras gyvenimo kokybės sąlygas siūlantiems miestams, tokiems kaip Klaipėda, tai yra itin palanku,“ - „Vakarų ekspresui“ sakė „Light House“ vadovas Šarūnas Butkus.

Anot jo, kompanijos dėl talentų jau seniai kovoja ne tik atlyginimu. Investavusi į IT ir kitų technologinių specialybių specialistų rengimą, Klaipėda tikrai gali tikėtis proveržio - tokie darbo rinkoje geidžiami specialistai, kokybiškai gyvendami čia, galėtų dirbti tiek Lietuvos, tiek globalioje rinkoje.

„Investuojame į „Light House“ plėtrą infrastruktūros ir paslaugų atžvilgiu, nes matome, kad miestas auga, bei tikime, kad augs ir ateityje“, - pozityvu dalinasi Š. Butkus.

Du projektai

„Light House“ teritorijoje šiuo metu jau vyksta II plėtros etapo darbai - statomas Socialinių mokslų kolegijos kompleksas. Dviejų aukštų 1 350 kvadratinių metrų pastatas pradėtas statyti 2020 m. spalį, planuojama statybos pabaiga - šį rugsėjį.

Dar vieną dviejų aukštų 2 300 kvadratinių metrų administracinių patalpų ir mokslinių laboratorijų pastatą planuojama pradėti statyti šią vasarą. Atidarymas planuojamas po metų. Investicijų vertė - apie 5,5 milijono eurų.

„Svarbu akcentuoti, kad vystoma ne tik infrastruktūra, bet ir paslaugos, kuriasi naujas traukos centras industrinėje Klaipėdos miesto dalyje“, - sako Š. Butkus.

Anot jo, „Light House“ jau dabar asocijuojasi su veiklia, veržlia, kuriančia bendruomene. Esamu ir būsimais plėtros etapais siekiama tapti ir atvirųjų inovacijų ekosistemos branduoliu ar inovacijų miesteliu.

Planuojama, kad naujajame „Light House“ pastate veiks kibernetinio saugumo, „blockchain“, virtualios realybės, dirbtinio intelekto, 3D spausdinimo, medžio ir metalo apdirbimo laboratorijos.

Jose verslai, kuriems aktuali bandomoji ar eksperimentinė gamyba, galės mažais tiražais gaminti sudėtingus, vienetinius produktus, kurti ir išbandyti prototipus prieš priimant sprendimą investuoti į naujus produktus, technologijas ar įrangą. Bus teikiamos techninės konsultacijos ir technologinė pagalba vykdantiems tyrimų ir plėtros veiklas.

„Vis daugiau verslų užsienyje kurdami inovacijas pasitiki ir pasitelkia atvirųjų inovacijų modelį. Jo esmė - inovacijų kūrimui ir diegimui reikalinga patirtis ir kompetencijos randami bendradarbiaujant su išoriniais partneriais, pavyzdžiui, mokslo institucijomis, technologijų įmonėmis, startuoliais.

Siekiame šio modelio pasaulinius standartus, galimybes ir naudas perduoti Klaipėdai bei visam regionui“, - sako Š. Butkus. Anot jo, šiuo metu „Light House“ bendradarbystės erdvėse yra daugiau kaip 200 specialistų ir įmonių. Tarp jų - „Interactio“, „Iscope“, „Devbridge“, „AmberCell Solutions“, „Kilo Health“, „Versli Lietuva“ operuojamas verslo inkubatorius „Spiečius“.

Klaipėdai palanki situacija

Klaipėdos savivaldybės įsteigtos agentūros „Klaipėda ID“ investicijų ir investicinės aplinkos skyriaus vadovas Virgilijus Pajaujis sako, kad investuotojai šiandien Klaipėdą`jau vertina kaip galimybių miestą.

„Dabar jau talentą prisivilioti įmonei nėra taip paprasta, vien atlyginimo neužtenka, reikia ir patrauklios lokacijos. Vilnius ir Kaunas jūros neturi. Todėl gamta, savotiška terapinė aplinka, yra tai, ką Klaipėda ir siūlo - labai sveiką gyvenimo ir darbo balansą“, - pastebi V. Pajaujis, kuris taip pat į Klaipėdą persikėlė po dešimtmečio darbo Vilniuje.

„Tech Zity“ atėjimas į miestą, prie ko tiesiogiai prisidėjo „Klaipėda ID“, suveiks kaip magnetas, nes įprastai tai būna, kai ateina vienas, keli stambesni investuotojai ir paskui juos nusidriekia grandinėlė„, - „Vakarų ekspresui“ sakė V. Pajaujis.

Anot jo, Klaipėdos situacija yra dėkinga, nes, be buvusios „Švyturio“ gamyklos, miestas turi ir kitų konvertuotinų teritorijų. Visų pirma tai - „Klaipėdos energijos“ senosios katilinės teritorija prie Danės. Kaip tik šiuo metu rengiama šios teritorijos panaudojimo galimybių studija.

„Turime ir senąjį pašto pastatą, dėl kurio vyksta diskusijos, kas ten galėtų įsikurti, tas pats „Memelio miestas“, yra ir kitų teritorijų“, - vietas inovatyviems verslams kurti vardina V. Pajaujis. Anot jo, tokių teritorijų yra skirtingose miesto vietose, todėl Klaipėda gali būti apsupta tokiais „hub'ais“, kur darbuotųsi talentai.

„Panašu, kad Klaipėdos laukia aktyvus laikotarpis, miestui yra tikrai palanki situacija, kad galėtų formuotis „haipas“ (ang. „Hype“ - ažiotažas), nes čia jau dabar yra stiprių verslo centrų su savo plėtros planais, o ir išorės investuotojai pasibaigus karantinui vis aktyviau domisi galimybėmis vykdyti projektus“, - sako V. Pajaujis.

Anot jo, „Kaipėda ID“ turi ir daugiau užklausų iš galimų investuotojų, tačiau galutinių sprendimų, kuriuos būtų galima viešinti, dar reikia palaukti.

„Labai svarbu, kad Klaipėdos regiono ateitimi tiki Palangos oro uostą valdanti valstybė. Šiemet bus įgyvendintas oro uosto tūpimo tako ir kitos infrastruktūros atnaujinimo projektas“, - sako V. Pajaujis. Jis neabejoja, kad oro uostas tikrai yra svarbus objektas Klaipėdai, siekiant pritraukti tarptautiniuose projektuose dirbančius žmones.

Darbo atostogos

„Klaipėda ID“ sukūrė ir projektą, kuris Klaipėdą pristato kaip miestą, tinkantį „darbo atostogoms“. Šio projekto reklama net patikėta žinomam kelionių ambasadoriui Orijui Gasanovui. Tikslas tikrai labai naudingas, nes „Techfabriko“ pristatymo renginyje susirinkę svečiai juokavo, jog daugelis vilniečių ar kauniečių net nežino, kad ne vien Palangoje ir Nidoje, bet ir Klaipėdoje yra puikūs paplūdimiai.

Tačiau čia pat akcentuojama, kad vien laukinės gamtos jauniems startuolių darbuotojams nepakanka. Reikia ir laisvalaikio infrastruktūros. Nors Melnragė šiuo klausimu jau stumiasi į priekį ir ten atsiranda vis daugiau vietų, kur galima ne vien dieną, bet ir vakarą praleisti su vaizdu į jūrą, tačiau miesto planai sukurti Smiltynėje kurortą kol kas lieka daugiau teoriniai.

Ir šioje vietoje Klaipėdai pagalbos ranką tiesia galimybes geriau matantys vilniečiai. Seimo narys Kęstutis Masiulis paragino aplinkos ministrą klaipėdietį Simoną Gentvilą imtis iniciatyvos Smiltynę paverčiant kurortu.

„Smiltynė arti miesto, puikus susisiekimas, graži gamta, jūra, paplūdimiai, yra lengvai išgaunamas šiltas geoterminis vanduo, bet kartu ši vieta apleista ir labiau primena Kaliningradą, o ne netoli esančią Nidą“, - šiomis dienomis tiesiai šviesiai rėžė K. Masiulis. Kaip sakoma, jei jau Vilnius ėmėsi Klaipėdos, tai iš esmės.

Dar kalbama, kad ir pačioje Klaipėdoje pramogų trūksta. Ypač skurdokas naktinis gyvenimas, kuris daugiausia apsiriboja pasilinksminimo įstaigomis Žvejų gatvėje, kur barams ir kavinėms nuolat tenka atremti aplinkinių namų gyventojų priekaištus dėl keliamo triukšmo.

Tačiau V. Pajaujis pastebi, kad tokie bendradarbystės „hub'ai“ kaip „Techfabrikas“ padės spręsti ir šią problemą. Šalia biurų ir loftų gyvenimui juose kursis ir barai, restoranai, renginių erdvės. Todėl tai turėtų suaktyvinti ir pačios Klaipėdos laisvalaikio paslaugų sferą.

Kritinė masė

Klaipėdos universiteto Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Petrauskienė sako, kad Vilnius jau tikrai jaučia per didelės plėtros pasekmes, todėl natūralu, kad yra ieškoma galimybių plėstis.

Anot jos, tokio objekto kaip „Techfabrikas“ įsikūrimas mieste, kur galės dirbti apie 500 žmonių, tikrai gali sukurti tą kritinę masę specialistų, kurie paskatins šią bendruomenę plėstis.

„Technologijų, kaip ir bet kurios kitos srities, specialistams labai svarbu turėti galimybę kasdien bendrauti su tokias pat, kaip jie“, - pažymi I. Petrauskienė. Anot jos, šiame procese ir pats universitetas mato savo vietą.

Jei tikrai į Klaipėdą ateis daugiau startuolių įmonių, jų darbuotojams bus labai svarbi galimybė ne tik tame pačiame mieste gyventi ir dirbti, bet ir mokytis. Problema yra ta, kad tokiems žmonėms yra labai svarbus ir mokymosi įstaigos įvaizdis.

„Per tuos kelerius metus, kai buvo diskutuojama dėl universitetų tinklo optimizacijos Lietuvoje, Klaipėdos universitetui buvo padaryta didelė reputacinė žala, kuriai atkurti prireiks dar kelerių metų. Be to, esame mažas universitetas, kuris negali konkuruoti su didžiaisiais Vilniaus ir Kauno universitetais“, - pastebi I. Petrauskienė.

Tačiau svarbiausia, kad dabar Klaipėdos universiteto perspektyva yra aiški. Universitetas tapo europinio universitetų tinklo EU-CONEXUS dalimi. Vykdomos bendros programos. Be to, universitetas daug dėmesio skyrė siekiant pritraukti užsienio studentus, kurie jau sudaro apie dešimtadalį viso studentų skaičiaus.

„Turime sėkmingo bendradarbiavimo su vietos jūrinio verslo įmonėmis pavyzdžių“, - sako I. Petrauskienė. Ji neabejoja, kad jei Klaipėdoje aktyviai kursis startuolių įmonių infrastruktūra, savo vietą šiame procese ras ir Klaipėdos universitetas.

Klaipėdos potencialas visada buvo labai didelis.. tačiau liberalai taip nuvaldė miestą kad šiandien yra tik dideli Gargždai sukryžminta su Butingę..
Vasric, 2021-07-14 17:08
Klaipėda turi jūrą, aplink kurortai.. O Vilnius tiksinčią Astravo elektrinę
Klp, 2021-07-14 17:06
Klaipėda neturi nei iniciatyvos, nei pinigų, nei savivaldos. dėl to bus pabėgėliai, pigūs vergai ir brangūs vergai.
brainwashed, 2021-07-14 15:07
Sidebar placeholder