Vyriausybinė komisija: sutartis su „Belaruskalij“ kelia grėsmę šalies saugumui; VSD – nekelia

„Komisija (...) priėmė sprendimą, kad 2018 metų „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sudaryta sutartis dėl krovinių vežimo geležinkeliais organizavimo, taip pat 2021 metų spalio mėnesio sutarties pakeitimas neatitinka nacionalinio saugumo interesų“, – pranešė Vyriausybė.

Komisija antradienį posėdžiavo ketvirtą kartą – pradžioje ji paprašė daugiau informacijos iš „Lietuvos geležinkelių“ ir ją analizavo, vėliau paprašė daugiau laiko susipažinti su institucijų pateikta informacija.

Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę teigė, jog sprendimą dėl šios sutarties komisija turėtų priimti dar šiemet.

Į komisiją gruodžio 8 dieną kreipėsi susisiekimo ministras Marius Skuodis, prašydamas įvertinti, ar „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis atitinka nacionalinio saugumo interesus.

VSD – kitos nuomonės

Lietuvos žvalgyba teigia, kad pajamos, kurias Baltarusija gauna iš prekybos trąšomis, gabenant jas per Lietuvą padeda palaikyti nedemokratišką režimą ir tai neatitinka Lietuvos nacionalinių interesų. VSD neįžvelgia grėsmės šalies saugumui pastangose stabdyti trąšų tranzitą per Lietuvą, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis.

„Kad mes turėtume kažkokios informacijos, kuri aiškiai mums indikuotų, kad tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui, kol kas neturime. Jeigu bus, ji bus pateikta sprendimų priėmėjams, jeigu bus galima, ir – viešai erdvei“, – antradienį žurnalistams Seime teigė D. Jauniškis.

Į parlamentą D. Jauniškis buvo iškviestas atsakyti į grupės parlamentarų klausimus dėl „Belaruskalij“ tranzito ir galimos grėsmės kai kurioms Lietuvos įmonėms, kurios nutraukus tranzitą prarastų pajamas.

„VSD neturi duomenų apie kryptingą Lietuvos institucijų ar asmenų veikimą prieš valstybę ir jos nacionalinius interesus siekiant nutraukti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą“, – parlamentarams sakė VSD vadovas.

D. Jauniškis parlamentarams aiškino, kad šiemet šešis kartus šalies vadovybei teikė informaciją apie tarptautinių ekonominių sankcijų įtaką baltarusiškų kalio trąšų tranzitui per Lietuvą.

„Buvo pateikti šeši VSD žvalgybos produktai apie tarptautinių ekonominių sankcijų įtaką baltarusiškų kalio trąšų eksportui bei jo perorientavimo galimybes“, – teigė VSD vadovas.

Seimo narių grupė VSD vadovo klausė, ar valdančiųjų bandymas nutraukti „Belaruskalij“ tranzitą per Lietuvą nėra panašus į „Mažeikių naftos“ atvejį, kai ši įmonė buvo tyčia privesta prie bankroto ir per JAV tarpininkus parduota Rusijos kompanijai „Jukos“.

Seimo nariai teiravosi, ar panašus scenarijus negresia ir „Lietuvos geležinkeliams“ bei Klaipėdos jūrų uosto direkcijai – esą vienašališkai nutraukus kalio trąšų tranzitą kyla grėsmė, kad įmonėms gali tekti sumokėti milijardines baudas, o tai privestų jas prie bankroto.

„Investicijas į strateginius sektorius reguliuoja ir jų apsaugą užtintina Nacionaliniams saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas. Lietuvos žvalgyba šiuo metu neturi duomenų apie tariamus scenarijus sukelti minėtų įmonių dirbtinį bankrotą ar parduoti jas už centus užsienio valstybėms“, – tvirtino D. Jauniškis.

Klaipėdos jūrų uosto direkcija neturi jokių sutarčių su „Belaruskalij“, todėl jai dėl nutraukto tranzito nereikėtų nei mokėti baudų, nei kitaip nukentėti.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

VSD vadovo teigimu, nėra informacijos, kad JAV ketintų atšaukti ar švelninti sankcijas „Belaruskalij“.

Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.