Žiema įsuko pamirštas pramogas: rankomis trina ir verslininkai

Tokie žiemos vaizdai priminė tuos laikus, kai Klaipėdoje prieš daugiau nei 30 metų vykdavo įvairios slidinėjimo ir kitos žiemos sporto varžybos, sutraukdavusios daugybę šeimų, aktyvių klaipėdiečių ir net miesto svečių.

Nusidriekia eilės

„Per dešimtąjį darbo sezoną tiek ilgai be pertraukų šalti ir snieguoti orai neišsilaikydavo. Manome, kad šis sezonas bus rekordinis ir lankytojų srautu“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Klaipėdos rajone esančios Utrių kalno slidinėjimo trasos vadovė Laima Karbauskienė.

Anot jos, kiekvieną sezoną pasitaikydavo, kad lietūs ir aptirpęs sniegas jų veiklą pristabdydavo ir tekdavo užsidaryti. Tik po pertraukos, kai jau leisdavo pasikeitę orai, vėl pūsdavo sniegą.

„Šiemet po Naujųjų metų šiek tiek pradžiai prisipūtėme sniego, o jau po kelių dienų tiek prisnigo, kad bereikėjo jį išstumdyti. Šalti orai mums šiemet labai padeda. Buvo ir tokių savaitgalių, kai tiesiog pritrūkdavo inventoriaus, susidarydavo didelės eilės, tiesiog nebegalėjome visų sutalpinti. Gal padėjo ir tai, kad buvo saulėti orai“, - garsiai svarstė L. Karbauskienė.

Anot jos, padidėjęs žmonių antplūdis buvo jaučiamas ir tada, kai Šilalės rajono savivaldybėje, Aukštagirės kaime, esančios Aukštagirės kalno slidinėjimo trasos buvo pergrūstos žmonių.

„Teko net kuriam laikui pristabdyti, neleisti į trasas, bet žmonės vis tiek laukė eilėse po kelias valandas ir norėjo slidinėti. Žmonės dėl žiemos pramogų negaili nei laiko, nei ilgų kilometrų, atvyksta iš įvairių Lietuvos kampelių. Pastebime ir tai, kad vis daugiau žmonių nori išmokti slidinėti, tėveliai atveda net 3-4 metų vaikučius, prašo instruktorių pamokų. Šiomis dienomis judesio tikrai netrūksta. Net savotiškas iššūkis atlaikyti tokį tempą“, - šyptelėjo L. Karbauskienė.

Jai antrino Šilalės rajono savivaldybėje esančios Aukštagirės kalno slidinėjimo trasos vadovė Diana Petrauskienė.

„Atidarėme visas šešias trasas, taip pat lankytojai gali mėgautis “Snow parku„. Veiksmo netrūksta. Darbo dienomis dar paprasčiau, o savaitgaliais vyksta pagrindinis veiksmas ir žmonių suaktyvėjimas. Tai dar kartą įrodo, kad žmonėms reikia ekstremalių pojūčių ir tokių žiemos pramogų“, - sakė Aukštagirės kalno slidinėjimo trasos vadovė.

Telefonas kaista nuo užklausų

Pastebima tendencija, kad šią žiemą vis daugiau žmonių įsispiria ir į lygumų slides - prie Vasaros estrados, Girulių miške verda veiksmas ir galima išvysti slidžių išraižytas trasas.

Jau 12 metų naudotas kalnų slides pardavinėjantis ir internete savo skelbimą paviešinęs klaipėdietis Evaldas pastebėjo, kad šiemet sulaukė daug žmonių skambučių, kurie norėjo įsigyti būtent lygumų slides.

„Žmonės pamato internete skelbimą, kad pardavinėjamos slidės, ir net nesigilina, kalnų jos ar lygumų. Kai skambinančiojo pasiteirauji, kur jis nori slidinėti, tiesiog pasako, kad miške. Atsirado vis daugiau vyresnio amžiaus, kaip suprantu iš balso, žmonių, kurie galbūt nori prisiminti jaunystę ar vaikystę ir paslidinėti. Ši snieguota žiema tai puikia leidžia“, - pasakojo Evaldas ir pridūrė, kad tokiems klientams nuolat tenka aiškinti, kuo skiriasi kalnų ir lygumų slidės.

Jo teigimu, jis jau turi ratą klientų, kurie nuolat slides perka ne tik žiemą, bet ir rudenį, kai prasideda slidinėjimo sezonai kalnuotose užsienio šalyse.

„Šį sezoną jų paklausa dar išaugo, nes nuomotis slides Italijos ar Austrijos slidinėjimo kurortuose darosi vis brangiau, tad yra net pigiau nusipirkti savas kalnų slides, kad ir panaudotas, ir vežtis į slidinėjimo kurortus. Per daugelį metų taip susiklostė, kad slides perka tėvai, užauga jų vaikai, jie vėl grįžta ir tas ratas sukasi“, - džiaugėsi Evaldas.

Pasiteiravus, kaip šią žiemą jaučia slidžių prekybos paklausos padidėjimą, jis atsakė: „Paklausa, susidomėjimas, skambučiai tikrai išaugo apie 40 procentų.“

Anot jo, panaudotas vaikiškas kalnų slides galima įsigyti už 40-70 eurų, o suaugusiųjų - už 70-140 eurų.

„Vakarų ekspresui“ apklausus keletą tiek internetu, tiek fizinėse parduotuvėse slides pardavinėjančių verslininkų, šie atsakė, kad šių metų žiema išties suaktyvino rinką ir jie skaičiuoja gerokai didesnius pardavimus.

Nerado išsinuomoti - nusipirko

Atsiranda ir tokių žmonių, kuriuos šiųmetė žiema paskatino pirmą kartą gyvenime įsispirti į lygumų slides. Viena tokių - Klaipėdos „Impuls“ klubo vadovė Filomena Matuzevičiūtė-Lūžienė.

„Mes su vyru Aivaru mėgstame aktyviai leisti laiką gamtoje ir išsikalbėjome, kad būtų nuostabu šią gražią žiemą paslidinėti lygumų slidėmis tiesiog miške. Kalnuose tai jau yra įprasta, bet miške - visai kas kita...

Taip atsitiko, kad aš pirmą kartą gyvenime įsispyriau į lygumų slides, o vyras tą buvo daręs tik vaikystėje ar paauglystėje - maždaug prieš 30 metų. Puikiai praleidome laiką Girulių miške. Jausmas - nuostabus.

Žiūrinėjome, domėjomės, teiravomės draugų, kur Klaipėdoje išsinuomoti lygumų slides, bet taip ir neradome. Galiausiai socialiniuose tinkluose išsikalbėjau ir draugai pasiūlė paskolinti savas.

Taip atsitiko, kad aš pirmą kartą gyvenime įsispyriau į lygumų slides, o vyras tą buvo daręs tik vaikystėje ar paauglystėje - maždaug prieš 30 metų. Puikiai praleidome laiką Girulių miške. Jausmas - nuostabus.

© Štai tokius vaizdelius Klaipėdoje buvo galima išvysti prieš daugiau nei 30 metų, kai kone kiekvieną žiemą būdavo organizuojamos masinės mėgėjų slidininkų varžybos ir šeimyninės slidininkų estafetės. Česlovo Kavarzos archyvo nuotr.

Sutikome ir daugiau tokių slidinėtojų, ne tik mūsų amžiaus, bet ir gerokai vyresnių. Slidinėjo ir maždaug 80 metų senjoras su savo vaikais, ir daugiau šeimų. Kaip supratau, Girulių miške prie Vasaros estrados tokių slidinėtojų yra daug, nes buvo tiesiog ištisa slidžių pėdsakų trasa", - pasakojo klaipėdietė.

Ji teigė, kad ši patirtis jai taip patiko, kad su vyru jau dairosi po įvairias parduotuves, kur būtų galima įsigyti lygumų slides.

„Tikiuosi, kad žiema dar tęsis ir tokių aktyvių savaitgalių su slidėmis mūsų šeimoje bus daugiau. Tai taps gražia tradicija. Tai ir puikus laisvalaikis, ir sportas. Patikėkite, judesio su slidėmis tikrai netrūksta. Iš pradžių teko ir „gaudyti" kvėpavimą, sustoti, pailsėti, bet su laiku įsivažiavome“, - šyptelėjo Filomena.

Ką liudija istoriniai kadrai?

Ši žiema priminė laikus, kai prieš kelis dešimtmečius Klaipėdoje kasmet virte virė žiemiškas gyvenimas ir žiemos sporto aistros. Čia aktyvų vaidmenį atliko klaipėdietis Bronislavas Vyšniauskas, kuris anuomet buvo nepamainomas masinių sporto renginių Klaipėdoje organizatorius.

Prieš Naujuosius metus su bendraminčiais nuo Vakarų laivų remonto bendrovės bėgdavo iki buvusio „Dinamo“ baseino, ne vienerius metus rengdavo masines slidinėjimo varžybas, įvairias šeimų sporto šventes.

B. Vyšniauskas, dirbdamas „Laivininkystėje“ sporto metodininku, buvo tikras pavyzdys daugeliui darbuotojų.

„Taip, puikai prisimenu laikus, kai organizuodavau masines mėgėjų slidininkų varžybas, šeimynines slidininkų estafetes ir bėgimus. Beveik kiekvieną savaitgalį, kai tik iškrisdavo sniegas - iškart startas slidininkams. Dalyvaudavo daug šeimų su vaikais, vykdavo šeimyninės estafetės.

Turėjome 4500 metrų bėgimo trasą su įkastomis į žemę betoninėmis dviejų metrų aukščio žymomis kas 100 metrų. Tiesa, kai kuriuos stulpus vandalai apdaužė. Žodžiu - virė žiemiškas gyvenimas. Jei sniego būdavo mažai - organizuodavome žiemos bėgimus Klaipėda-Palanga, Klaipėda-Liepoja", - prisiminė B. Vyšniauskas.

Tai paliudydamas jis jaunesnės kartos atstovams savo „Facebook“ paskyroje paviešino istorines nespalvotas nuotraukas, kuriose regėti, kad žiemą per masinius jo organizuojamus sporto renginius veiksmo ir žmonių gausos tikrai netrūko.

Tada neturėjome pinigų - keli kolektyvai susimesdavo prizams, paruošdavome trasą ir - valio. Teisėjai - entuziastai, niekam nereikėjo pinigų. Kodėl šiandien neužimame jaunų šeimų su vaikais, kodėl netęsiame senelių tradicijų?

Ypač įsimintini būdavo bėgimai per Naujuosius metus. Taip pat vykdavo šeimyniniai plaukimai baseine per Naujuosius.

„Tada neturėjome pinigų - keli kolektyvai susimesdavo prizams, paruošdavome trasą ir - valio. Teisėjai - entuziastai, niekam nereikėjo pinigų. Kodėl šiandien neužimame jaunų šeimų su vaikais, kodėl netęsiame senelių tradicijų?“ - retoriškai klausė B. Vyšniauskas - tikras sporto entuziastas, puikus įvairių sporto varžybų Lietuvoje pradininkas ir organizatorius, tiesiog sporto varikliukas, atvedęs į sporto kelią ir sveiką gyvenseną ištisas šeimas bei darbo kolektyvus.

Pasiteiravus, kaip jam į sporto renginius anuomet pavykdavo suburti tūkstantines žmonių minias, jis atsakė: „Viską dariau iš širdies. Žmonės tai matė ir galbūt dėl to į mano sporto renginius jų susirinkdavo išties daug. Tai buvo tikros sporto šventės, kurios sutraukdavo šeimas - sportuodavo ne tik vaikai, bet ir tėveliai, seneliai. Jei sakytų: gali atsukti laiką ir viską pakeisti, net nesuabejojęs pasakyčiau, kad nieko nekeisčiau. Viską kartočiau iš naujo. Išlikę patys puikiausi prisiminimai. Skaudu tai, kad šiandien panašių sporto švenčių jaunimas nebeorganizuoja. Šiandien, atrodo, masinių sporto renginių niekam nebereikia“, - širdį atvėrė B. Vyšniauskas.

Jis atskleidė ir daugiau savo organizuotų varžybų užkulisių.

„Nebūdavo laisvo savaitgalio, kad neorganizuočiau sporto švenčių. Šeštadienį ir sekmadienį vykdavo varžybos, naktį ryškindavau, džiovindavau nuotraukas ir iš paties ryto jas kabindavau ant darbo stendo. Darbuotojai ateidavo ir jau matydavo gražiausias varžybų akimirkas. Daugelis stebėdavosi ir manęs klausdavo: „Vyšniauskai, o kada tu miegi?" Pasakysiu atvirai: niekada neskaičiavau laiko, atiduoto darbui“, - pabrėžė B. Vyšniauskas.