Klaipėda prieš 100 metų (21)

Po dešinės eiti!

Prieš šimtmetį leistame laikraštyje „Klaipėdos žinios“ buvo rubrika „Laisvoji tribūna“, kurioje galėdavo pasisakyti leidinio skaitytojai.

Vasario 3 d. numeryje šioje rubrikoje yra pasisakymas apie tai, kad klaipėdiečiai neteisingai per tiltą vaikščioja: "Kitą kartą mieste buvo tokia tvarka, kad einant per Biržos tiltą reikėjo eiti po dešine, kaip tat ir kitur daroma.

Policininkai pridabodavo, ir kas neatskirs dešinės nuo kairės, tam parodys tikrąjį kelią.

Šiandien kitaip. Einama kaip norima. Takeliai siauri. Ypač turgaus dienomis, kada turgininkai, apsikrovę su savo prekiomis, atplūsta nuo stoties, nedrįsk eiti tilto šaliniu taku. Jie neskiria vieno šono ant antro ir nei neskaito kas parašyta. O policininko ir nematyti.

Jeigu tvarka, tai tvarka. Kiekvieną tvarką tyčiomis ardantį pilietį, vis tiek iš kur ar kokio plauko jis būtų, reikėtų pripratinti prie tvarkos."

© Biržos tiltas XX a. I pusė. Judėjimas tik dešine puse. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archyvo nuotr.

Uždrausta „Biblijos tyrinėtojų“ propaganda

1925 metų pradžioje, pasirodo, žmonės buvo įtikėję, kad jau ateina pasaulio galas. Tą tikėjimą jiems įteigė „Biblijos tyrinėtojai“.

„Apskrities Valdyba uždraudė “Biblijos tyrinėtojams" Šilutės apskrity rengti susirinkimus ir pranešimus. Taip pat uždrausta ir visų kitų kurių nors organizacijų arba asmens pranešimai apie neva veik įvyksiantį pasaulio galą.

Valsčių viršaičiams įsakyta visus panašius susirinkimus išardyti. Šilutės apskrities valdyba be to kreipėsi į Krašto Direktoriją, kad šioji „Biblijos tyrinėtojų“ susirinkimus ir pranešimus uždraustų visame Krašte.

Priežastis tokių žygių esą tame, kad pastaruoju laiku „Biblijos tyrinėtojai“ savo pranešimais žmones stačiai iš proto išvaro", - buvo rašoma 1925 m. vasario 4 d. numeryje.

Muzika

1925 vasario 13 d. „Klaipėdos žiniose“ pranešama apie tai, kad pradedamas leisti mėnesinis muzikos reikalams skirtas laikraštis „Muzika“.

1 numeris 24 psl. kaina 3 litai. Su iliustracijomis. Leidžia Klaipėdos konservatorija. Spauda „Rytas“, akcinė bendrovė „Klaipėdoje“.

Šis leidinys - tai „Muzikos meno“ įpėdinis. Pristatomas 1 numerio turinys buvo toks: „St. Šimkus „Kuriais keliais eisime“, St. Didžius „Česlovas Sasnauskas“, J. Žilevičius „Muzika Vilniuje“, J. Petkus „Klaipėdos konservatorija“, J. Jažilis „Polifonijos vystymosi eiga“, R. M. Breithaupt „Grojimo talentas ir rašė“, M. Abas „Kanklininkas“, prof. Jg. Prielgauskas „Apie savęs pažinimą“, I. J. Antaitis: „Mirę įžymieji muzikai“, A. Bružas „Žalinga reforma bažnytiniam giedojime. Patarimai dirigentams“, Zl „Panevėžiečiai muzikos darbuotojai“, Žilevičius „Muzikos ir dainavimo mokymas“, J. Atis „Pusiatonių riba. Muzikos naujienos. Korespondencijos ir kitkas“.

Šiuo metu skaitomiausi

Ką vyresni nei 60 metų žmonės turėtų valgyti pusryčiams, kad išliktų sveiki

Ekspertas įvardijo penkis geriausius naudotus automobilius, kuriuos verta pirkti 2025 metais

Straipsnyje pacituojamas leidinio sudarytojo St. Šimkaus įžanginis žodis, kuriame jis teigia, kad „Muzikos“ pirmuoju darbu bus blaivinti Lietuvoje meno sąmonę, lenkti, genėti kerėblas šakas, kad mūsų šalį pasiektų kuo daugiausiai tyrojo meno spindulių, kuriems veikiant įkaistų Lietuvos žemė ir pražydėtų savais meno gėlynais".

Palangos kurorto reikalu

„Kovo 31 d. sukanka ketveri metai, kai Lietuva atgavo iš latvių valdžios Palangą. Aš manau, kad kiekvienas palangietis iki šios dienos dar atsimena ištartųjų pažadėjimų, kad tai mūsų Tėvynės puikus kampelis, bus tvarkomas, kaip Tautos kurortas.

Praėjus vieneriems metams, tą pačią dieną atvyko į Palangą du viceministeriu, kuriedu savo kalbose atkartojo aukščiau minėtus pažadus.

Palangiečiai, nesulaukdami pažadėto valdžios sutvarkymo, sutveria „Palangos kurorto komitetą“. Tą komitetą legalizuoja Kretingos apskrities viršininkas, suteikdamas jam teisę rinkti iš atvykusių svečių rinkliavą.

Tokiu būdu 1922 m. komitetas surinko virš 40 tūkstančių auksinų, iš kurių nė vieno nesunaudojo kurorto reikalams.

Žinoma, pasiskonėję auksinais, užsigeidė ir litų. Antrais metais ta kompanija pradėjo rinkti iš atvykusių svečių po vieną litą, bet valdžia tą darbą sustabdė.

Šiais metais, kaip girdėti, komitetas važinėja į Kauną, kad išgavus leidimą suruošti kurorto naudai didelę loteriją..."

Pagr. nuotr.: M. Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana (sėdi iš kairės) su vasarotojais Palangoje. Paskutinėje eilėje antras iš kairės - rašytojos bičiulis kun. K. Bukontas. Antra iš dešinės sėdi T. Martišauskaitė. Paskutinėje eilėje antras iš dešinės stovi B. Vaitkevičius, gyd. A. Zarcinas. 1925 m. Fotografas nežinomas.