Paminklą istorinei asmenybei planuojama numatyti projekte, pagal kurį bus tvarkomas 1923 metų sukilėlių memorialas Skulptūrų parke.
„Idėja tokia - parengti projektą, kuriame būtų numatyti tiek memorialo restauravimo darbai, tiek Budrio paminklo vieta išspręsta ir pats paminklas kaip atrodytų. Koncepciją mes jau daugmaž turime“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.
J. Polovinsko-Budrio ir jo sutuoktinės Reginos Kašubaitės-Budrienės pelenai pernai rugsėjį iš Čikagos parskraidinti į Lietuvą ir perlaidoti Klaipėdoje, kapo vietą dabar žymi laikinas kryžius.
Jono Polovinsko-Budrio palaikų kapo vietą Klaipėdoje dabar žymi laikinas kryžius.
Savivaldybė šiuo metu ieško, kas parengtų projektą ir vykdytų jo priežiūrą - tam iš miesto biudžeto numatyta 14 tūkst. eurų. Kiek kainuos patys darbai, paaiškės po projekto parengimo.
Anot V. Juškos, projektą tikimasi parengti per tris mėnesius, o paminklas 1923-iųjų sukilimo organizatoriui galėtų būti pastatytas iki jo metinių minėjimo kitų metų sausio 15-ąją.
„Norėtume, kad per porą-trejetą mėnesių būtų parengtas projektas, o pats paminklas Budriui galėtų turbūt iki sausio 15-osios įrengtas. Kitais metais ir dabartinis memorialas sutvarkytas - sukilėlių kapas paskutinį kartą restauruotas prieš dešimt metų, vietomis yra aptrupėjęs betonas, paviršius reikia nuvalyti“, - sakė V. Juška.
1889 metais gimęs J. Polovinskas-Budrys 1921-aisiais paskirtas Lietuvos kariuomenės žvalgybininku, o 1922-aisiais Ernesto Galvanausko vyriausybės pavedimu Klaipėdos krašte tyrė vietinių gyventojų nusistatymą susijungimo su Lietuva klausimu.
Užėmus Klaipėdos kraštą jis vėliau tapo jo gubernatoriumi.
Nuo 1936-ųjų J. Polovinskas-Budrys dirbo Lietuvos generaliniu konsulu JAV. Šias pareigas Niujorke ėjo iki pat mirties 1964 metais.
Teigiama, kad Kaune gimęs ir augęs J. Polovinskas-Budrys svajojo būti palaidotas laisvoje Lietuvoje, Klaipėdos žemėje. Jo ir žmonos palaikai Čikagoje tautinėse lietuvių kapinėse ilsėjosi šešis dešimtmečius, kiekvienų metų sausį minint Klaipėdos krašto atvadavimo šventę šio JAV didmiesčio lietuvių bendruomenė pagerbdavo sukilimo organizatoriaus atminimą.
Rašyti komentarą