Karas Ukrainoje: „Tai galingiau ir už ATACMS. Tikslas Nr. 1. Tai pribaigs Rusiją“

 Jei Rusija neturėtų naftos, karas jau seniai būtų pasibaigęs, nes Rusija neturėtų iš ko jį finansuoti“, – sakė Jakovina.
 
„Kol veiks Rusijos naftos perdirbimo įmonės, Rusija ir toliau kariaus. 

Kuo mažiau naftos perdirbimo įmonės dirbs, tuo didesnė infliacija bus Rusijoje. 

Mano nuomone, Rusija pralaimės šį karą ne tiek dėl Ukrainos kariuomenės veiksmų, kiek dėl ekonominių sunkumų, ypač dėl infliacijos.

 Infliacija, manau, bus svarbiausias ginklas, galingesnis už ATACMS raketas“, – pabrėžė Jakovina.

Technologijos.lt

Austrija skirs beveik 5,4 mln. dolerių Ukrainos energetikos infrastruktūrai atkurti

Austrijos vyriausybė skirs 5 mln. eurų (apie 5,4 mln. JAV dolerių) energetikos infrastruktūrai Ukrainoje atkurti, gegužės 20 d. pranešė „Der Standard“, remdamasis Austrijos pareigūnu.

Pastaruoju metu Maskva suintensyvino raketų ir bepiločių lėktuvų smūgius prieš Ukrainos svarbiausią infrastruktūrą, sunaikindama kelias šilumines elektrines visoje šalyje. Tarp jų ir Trypilių elektrinę, kuri yra pagrindinė elektros energijos tiekėja Kijevo, Žytomyro ir Čerkasų sritims.

Gegužės 8 d. Rusija surengė plataus masto puolimą prieš Poltavos, Kirovohrado, Zaporožės, Lvovo, Ivano-Frankivsko, Kijevo ir Vinicos sritis, daugiausia nukreiptą prieš energetikos infrastruktūrą. Dėl išpuolio teko nutraukti mažiausiai dviejų hidroelektrinių eksploatavimą.

Finansavimas bus skiriamas iš Klimato kaitos ir energetikos ministerijos biudžeto ir paskirstytas Ukrainai pagal Energijos bendrijos – tarptautinės organizacijos, siekiančios išplėsti ES energijos vidaus rinką, – programą.

Skirtos lėšos bus skirtos skubiai reikalingoms atsarginėms dalims, generatoriams ir remonto linijoms, rašo „Der Standard“.

„Austrija, kaip neutrali šalis, šiame kare taip pat turi stoti žmonijos pusėje“, – sakė Austrijos klimato kaitos ir energetikos ministrė Leonore Gewessler.

L. Gewessler tikisi, kad papildomos lėšos „bent kaip nors palengvins atstatymą“.

Ukrainos ambasadorius Austrijoje Vasilijus Chymynetas padėkojo ministrei už „stiprų solidarumo signalą“.

„Ši federalinės vyriausybės finansinė pagalba yra labai svarbi siekiant atkurti energetikos infrastruktūrą ir aprūpinti Ukrainos žmones elektra, kai Rusija stengiasi sunaikinti energetikos infrastruktūrą oro smūgiais ir artilerijos apšaudymu“, – sakė V. Chymynetas.

Ukrainos elektros energijos gamybos pajėgumai sumažėjo iki 8 gigavatvalandžių (GWh) ir, pasak ministro pirmininko Deniso Šmyhalio, jiems kompensuoti reikia beveik 1 mlrd. dolerių.

Anksčiau D. Šmyhalas sakė, kad Ukraina skyrė daugiau kaip 7,1 mlrd. grivinų (179,4 mln. JAV dolerių) savo elektros tinklui atkurti po pastarųjų Rusijos smūgių.

Rusijoje Ukrainos vėliavos spalvomis plaukus nusidažiusiam vyriškiui skirta bauda

Vienas Maskvos gyventojas, plaukus nusidažęs Ukrainos vėliavos spalvomis, buvo pripažintas kaltu dėl „armijos diskreditavimo“, teigiama teismo dokumentuose.

Stanislavas Netesovas balandį atvyko į policiją, kad praneštų, jog buvo užpultas autobusų stotelėje. Tačiau, pamatę jo plaukus, pareigūnai nusprendė pareikšti jam kaltinimus.

Teismas S. Netesovą apkaltino savo žalios, mėlynos ir geltonos spalvos dryžiais dažytais plaukais „išreiškus neigiamą nuostatą Rusijos ginkluotųjų pajėgų atžvilgiu“.

S. Netesovas teisinosi, jog jo šukuosena neturi nieko bendro su Ukraina ir kad „savo plaukus ryškiomis spalvomis jis dažo nuo 2017 m.“, – nurodė Tverskojos apylinkės teismas.

Teismas nuteisė ji už „viešus veiksmus, kuriais siekiama diskredituoti Rusijos armiją“ ir skyrė jam nenurodytos sumos baudą – žiniasklaidos teigimu, baudos dydis galėtų siekti 50 000 rublių (550 JAV dolerių).

S. Netesovas žmogaus teisių grupei „OVD-Info“ pasakojo, kad tokiomis spalvomis plaukus nusidažė „netyčia“, o policijos pareigūnams nurodė, kad neremia nei Rusijos, nei „Ukrainos režimo“.

Maskva savo karinę kampaniją Ukrainoje viešai kritikuoti uždraudė netrukus po konflikto pradžios 2022 m. vasarį, o nuo to laiko už menkiausius protesto veiksmus buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių.

2023 m. lapkritį vienas vyriškis dešimčiai dienų už grotų atsidūrė už tai, kad sniege šalia čiuožyklos Maskvoje neva užrašė „Ne karui“.

Ukrainos dvasininkui pareikšti kaltinimai dėl Rusijos agresijos teisinimo

Ukrainos Chmelnitskio regiono Ukrainos stačiatikių bažnyčios (Maskvos patriarchato) arkivyskupas, kuris yra įtariamas teisinęs ginkluotą Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir kurstęs religinę nesantaiką, gali būti nuteistas penkeriems metams kalėjimo, jei teismas pripažintų jį kaltu, pranešė nacionalinė policija.

Teisėsaugos institucijos atitinkamus kaltinimus pareiškė, išanalizavusios viešus dvasininko pasisakymus skirtingose socialiniuose tinkluose.

Specialių tyrimų metu nustatyta, jog jis tikrai užsiėmė piktybine veikla, kaltinimai buvo perduoti teismui.

Pranešama, kad Rusijos stačiatikių bažnyčia į mūšio lauką Ukrainoje ketina siųsti beveik 1 300 kunigų, kurie teiktų rusų pajėgoms „dvasinę paramą“.

Rusijos režisierius Kanuose pasmerkė Maskvos teatro menininkių teismo procesą

Rusų režisierius Kirilas Serebrenikovas, Kanų kino festivalyje besivaržantis dėl „Auksinės palmės šakelės“, pademonstravo dviejų teatro menininkių, kurių teismas pirmadienį prasidėjo Maskvoje, nuotrauką.

„Jos nepadarė visiškai nieko blogo, tiesiog pastatė spektaklį, o jau metus sėdi kalėjime“, – festivalyje žurnalistams sakė K. Serebrenikovas.

Režisierės Jevgenijos Berkovič ir rašytojos Svetlanos Petrijčiuk suėmimas praėjusių metų gegužę sukrėtė Rusijos menininkų bendruomenę, kuri ir taip susiduria su vis labiau represyvia aplinka po 2022 metais prasidėjusio karo Ukrainoje.

Moterys buvo apkaltintos terorizmo pateisinimu savo 2021 metų pjesėje apie rusų moteris, suviliotas ištekėti už „Islamo valstybės“ kovotojų Sirijoje, ir teisiamas už terorizmą grįžus namo. Spektaklis buvo apdovanotas dviem prestižiniais „Auksinės kaukės“ apdovanojimais.

K. Serebrenikovas, ne kartą dalyvavęs Kanų kino festivalyje, prasidėjus karui išvyko iš Rusijos.

Naujasis jo filmas „Limonovas: baladė“ („Limonov: The Ballad“) – tai anglų kalba sukurtas radikalaus sovietų poeto portretas, pagrindinį vaidmenį jame sukūrė britų aktorius Benas Whishaw.

K. Serebrenikovas žurnalistams Kanuose sakė, kad J. Berkovič yra viena iš jo buvusių studenčių, „o ji sėdi kalėjime už visiškai išgalvotus kaltinimus“.

„Tai tikra užsienio agentų įstatymo pasekmė“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje neseniai priimtus įstatymus, kuriais siekiama nustatyti Rusijos pilietinės visuomenės organizacijas, finansuojamas iš užsienio.

Prabilo apie Ukrainos gynėjų padėtį fronte: situacija yra labai sudėtinga, bet ne katastrofiška

Padėtis fronte labai sudėtinga, tačiau toli gražu ne katastrofiška. Apie tai rašo portalas „Unian“.

Tai gegužės 20 d. Suomijoje prasidėjusio 16-ojo Baltijos jūros regiono forumo „NATO 2024 ir Arkties Europa“ dalyviams skirtame vaizdo pranešime sakė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksandras Litvinenka.

Pasak jo, rusai smogia kritinės infrastruktūros objektams, kurie aprūpina didžiuosius pramoninius miestus Ukrainos rytuose ir pietuose, bando sukurti pilkąją zoną, žūsta žmonės.

„Rusai naudoja Sirijoje išbandytą strategiją, kad išprovokuotų migracijos krizę“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas.

Pasak O. Litvinenkos, tai galima sustabdyti, tačiau Ukrainai reikia modernių ginklų, daug ginklų, pirmiausia priešlėktuvinės gynybos ir amunicijos.

„Jei šiandien nerasite ginklų Ukrainai, rytoj jų ieškosite patys. Ir, kas, manau, jums svarbiau, žus jūsų kariai“, – pabrėžė jis.

Ukrainos pajėgos: alternatyvus Kerčės tiltui Rusijos geležinkelis veikia tik viename ruože

Geležinkelis, kurį okupantai stato kaip alternatyvą Kerčės tiltui, šiuo metu veikia tik viename ruože ir nėra visiškai veikiantis. Ukrainos gynybos pajėgoms jis yra teisėtas taikinys, o gynėjai turi pakankamai pajėgumų jam sunaikinti.

Tai komentare agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Pietų gynybos pajėgų strateginių ryšių centro vadovas Dmytro Pletenčukas.

„Šis sausumos koridorius nėra visiškai veikiantis. Jis nesujungia Krymo su kitomis okupuotomis teritorijomis pietų Ukrainoje, nes geležinkelis dar tik tiesiamas. Jis tiesiamas gana sparčiai, ir rusai planuoja jį naudoti pirmiausia savo pietinės grupuotės karinei logistikai, kad aprūpintų ją viskuo, ko reikia kovinėms operacijoms. Šiuo metu veikia tik vienas [geležinkelio] ruožas. Nepaisant to, jie turi planų sujungti Rostovą su Krymu, ypač atsižvelgiant į tai, kad vadinamasis Krymo tiltas šiuo metu neužtikrina pakankamos karinės logistikos“, – sakė D. Pletenčukas.

Jis priminė, kad rusai beveik nebesinaudoja Kerčės tilto geležinkeliu, todėl naujasis geležinkelis jiems labai svarbus.

„Šiuo metu stebime situaciją. Akivaizdu, kad ši geležinkelio atkarpa, šis logistikos maršrutas, bus arčiau kontaktinės linijos. Viena vertus, tai palengvina priešo logistines operacijas. Mums tai suteikia galimybę jį neutralizuoti. Žinoma, mūsų ginkluotės diapazonas šiame kontekste yra daug platesnis nei naikinant tiltą“, – paaiškino atstovas spaudai.

Kita vertus, D. Pletenčukas pažymėjo, kad egzistuoja vienas trūkumas: „Sugadinus geležinkelį, jis gana greitai atstatomas“.

Kaip jau buvo pranešta anksčiau, geležinkelis Mariupolis-Volnovacha eina palei fronto liniją ir Gynybos pajėgos gali jam smogti. Kartu okupantai tiesia geležinkelio liniją, kuri sujungs Rostovą su Malohodne per Hranitnę, o vėliau bus sujungta su Mariupolio-Volnovachos geležinkelio linija. Būtent šią kelio atkarpą okupantai gali panaudoti savo grupuotės Zaporižios sektoriuje aprūpinimui, jei praras Krymo tiltą. Remiantis prognozėmis, traukiniai, gabenantys priešo karinę techniką ir personalą, šia geležinkelio linija galės naudotis po kelių mėnesių.

Dniepropetrovsko srityje numušta Rusijos raketa

Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos numušė Rusijos valdomą raketą Kh-59/69 Dniepropetrovsko srities Kryvyj Riho rajone, remdamasi Ukrainos Rytų oro pajėgų vadaviete, pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“.

„Apie 11.00 Dniepropetrovsko srities Kryvyj Riho rajone Rytų oro pajėgų vadavietės padalinys numušė valdomąją raketą Kh-59/69“, – sakoma pranešime.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos gynybos pajėgos gegužės 20-osios naktį sunaikino visus 29 Rusijos kovinius bepiločius orlaivius „Shached-131/136“.

Rusija pranešė užėmusi dar vieną kaimą Ukrainos rytuose

Pirmadienį Rusija paskelbė, kad jos pajėgos užėmė Ukrainos Bilohorivkos kaimą – vieną iš nedaugelio gyvenviečių rytinėje Luhansko srityje, vis dar kontroliuojamų Kyjivo.

„Po aktyvių kovinių operacijų Pietų grupės kariniai daliniai visiškai išlaisvino Bilohorivkos gyvenvietę“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Luhanskas yra viena iš keturių Ukrainos sričių, kurias Maskva paskelbė aneksavusi 2022 m., tačiau nė vienos jų visiškai nekontroliuoja, o tai jau seniai yra vienas iš Kremliaus prioritetų.

Bilohgorivka, prieš karą turėjusi maždaug 800 gyventojų, buvo Ukrainos pasipriešinimo Luhansko srityje simbolis, 2022 m. Kyjivo pajėgos ją atkovojo.

Per pastarąsias dvi savaites Ukrainos kariuomenė patiria didelį spaudimą, mėgindama atremti naują Rusijos puolimą Charkivo srityje. Maskva skelbia per pastarąją savaitę pasiekusi laimėjimų.

Ukrainos raketininkai smogė rusų bazei prie Luhansko

Ukrainos raketininkai smogė rusų bazei Juvileinės gyvenvietėje prie Luhansko.

Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Artiomas Lysohoras, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Iš atvirų šaltinių sužinota apie dar vieną sėkmingą mūsų raketininkų smūgį rusų bazei Juvileinės gyvenvietėje Luhansko priemiestyje. Tenykštėse pokalbių svetainėse Luhansko gyventojai patvirtina, kad smūgio vietoje tarp civilinių pastatų buvo įrengta karinė stovykla“, – rašoma pranešime.

A.Lysohoras pažymėjo, kad iki 2014 metų šiame rajone veikė Vidaus reikalų akademija, kurią vėliau nusižiūrėjo okupantai.

„Rusijos karininko garbė“ – slėptis už mūsų tautiečių nugarų ir tarp mūsų gyvenamųjų namų. Šiaip jau nieko naujo. Sveikiname mūsų kovotojus su sėkminga medžiokle, taip pat esame dėkingi mūsų žmonėms už tikslias koordinates“, – parašė srities karinės administracijos vadovas.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, laikinai okupuotame Luhansko srities Sorokynės kaime sprogo šaudmenų sandėlis.

Rusijos kariuomenė apšaudė Chersoną, yra aukų

Rusijos kariuomenė iš laikinai okupuoto kairiojo Dnipro kranto apšaudė Chersono miesto Dnipro rajoną. Okupantai pataikė į vieną iš įmonių. Per apšaudymą vienas žmogus žuvo ir dar vienas buvo sužeistas.

Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Okupantai smogė miesto Dnipro rajonui. Sviediniai pataikė į vieną iš įmonių. Šiuo metu žinoma apie vieną žuvusįjį ir vieną sužeistąjį“, – informavo O. Prokudinas.

Anot jo, sužeistas 72 metų amžiaus vyras nugabentas į ligoninę. Šiuo metu jį apžiūri medikai.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gegužės 19 d. okupantai rusai smogė 19-kai Chersono srities gyvenviečių, aštuoni žmonės buvo sužeisti.

Pareigūnas: Rusija galėjo netekti Kryme paskutinio raketų „Kalibr“ nešėjo

Pietų gynybos pajėgų spaudos centro vadovas Dmytro Pletenčukas pareiškė, jog tikėtina, kad Rusijos Juodosios jūros laivynas neteko paskutinio sparnuotųjų raketų nešėjo Kryme.

Jis tai sakė per televizijos maratoną, komentuodamas informaciją apie galimą smūgį Rusijos karinių jūrų pajėgų laivui „Ciklon“ Sevastopolyje, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Matyt, nukentėjo visas personalas. Dabar jie yra labai sukrėsti. Šiuo metu tikriname informaciją, bet, žinoma, yra tokia tikimybė, kad Juodosios jūros laivynas Kryme prarado paskutinį sparnuotųjų raketų nešėją“, – teigė D. Pletenčukas.

Kartu jis pabrėžė, kad dar reikia sulaukti oficialaus informacijos patvirtinimo.

Kaip jau buvo pranešta, laikinai okupuotame Sevastopolyje į Rusijos karinių jūrų pajėgų laivą „Ciklon“, kuris yra sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjas, tikriausiai pataikė raketa. Laivas greičiausiai nuskendo. Žuvo šeši Rusijos kariškiai, dar 11 buvo sužeisti.

Nuo karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 546 vaikai, dar 1 345 buvo sužeisti

Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 546 vaikai, o dar 1 345 buvo sužeisti. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.

„2024 metų gegužės 20 d. ryto duomenimis, Ukrainoje dėl Rusijos plataus masto ginkluotos agresijos nukentėjo daugiau kaip 1 891 vaikas – 546 žuvo ir daugiau kaip 1 345 patyrė įvairaus sunkumo sužeidimus“, – rašoma pranešime.

Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami karo veiksmų vietose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose.

Donecko srityje nukentėjo 531 vaikas, Charkivo srityje – 373, Chersono srityje – 151, Dnipropetrovsko srityje – 139, Kyjivo srityje – 130, Zaporižios srityje – 108, Mykolajivo srityje – 105.

Gegužės 18 d. rusams apšaudant Charkivą nukentėjo 13 metų mergaitė ir 16 metų paauglys.

Gegužės 19 d. per Charkivo srities Čerkasko kaimo apšaudymą buvo sužeista aštuonerių metų mergaitė.

S. Lavrovas: E. Raisi ir H. Amiras-Abdollahianas buvo „tikri Rusijos draugai“

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pareiškė, kad Irano prezidentas Ebrahimas Raisi ir jo užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas, žuvę per sraigtasparnio katastrofą, buvo „tikri Maskvos draugai“.

„Rusijoje prezidentas Raisi ir užsienio reikalų ministras Amiras-Abdollahianas buvo laikomi tikrais ir patikimais mūsų šalies draugais“, – sakė S. Lavrovas, apibūdinęs juos kaip „patriotus (...) tvirtai gynusius savo valstybės interesus ir atidavusius gyvybes pasiaukojamai tarnystei Tėvynei“.

K. Kallas: NATO neturėtų bijoti, kad instruktorių siuntimas į Ukrainą įtrauks Aljansą į karą

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas interviu leidiniui „The Financial Times“ pareiškė, jog NATO neturėtų bijoti, kad instruktorių siuntimas į Ukrainą rengti jos kariškių gali įtraukti Aljansą į karą su Rusija.

Pasak premjerės, „yra šalių, kurios jau rengia karius vietoje“, ir jos tai padarė savo rizika. Jei Rusijos pajėgos atakuotų instruktorius, tai automatiškai neįjungtų NATO 5-ojo straipsnio dėl savitarpio gynybos, teigė ji.

„Negaliu įsivaizduoti, jog jei kas nors ten nukentės, tai tie, kurie nusiuntė savo žmones, pareikš: „Tai penktasis straipsnis. Bombarduokime Rusiją“. Tai ne taip veikia. Tai nevyksta automatiškai. Tad šie būgštavimai neturi pagrindo“, – tvirtino K. Kallas.

„Jei siunčiate savo žmones padėti ukrainiečiams, jūs žinote, kad šalyje vyksta karas ir jūs patenkate į rizikos zoną. Taigi jūs rizikuojate“, – pridūrė ji.

Estijoje tokiam žingsniui reikia parlamento pritarimo, sakė K. Kallas. „Tai atviros viešos diskusijos, bet manau, kad šiuo metu neturėtume nieko atmesti“, – pažymėjo ji.

„Rusijos propaganda yra skirta karui su NATO, todėl jiems nereikia pasiteisinimo. Kad ir ką darytume... Jei jie norės pulti, jie puls“, – pareiškė Estijos vyriausybės vadovė.

Kaip pažymi „The Financial Times“, Estijos, kaip ir Lietuvos bei Latvijos, pareigūnai pabrėžia, kad jų šalių saugumas glaudžiai susijęs su Ukrainos sėkme. Jie baiminasi, kad jos pralaimėjimas paskatintų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną išbandyti NATO vienybę, greičiausiai – Baltijos regione.

Pasienyje su Moldova sulaikyta iškart 11 karinės tarnybos vengiančių ukrainiečių

Odesos srityje Dniestro Bilhorodo būrio pasieniečiai sulaikė 11 vyrų, kurie bandė nelegaliai patekti į Moldovą.

Tai pranešė Ukrainos valstybinė sienos apsaugos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.

Pažeidėjai buvo sulaikyti Odesos srities Starokozačės kaimo apylinkėse.

„Kaip paaiškėjo, Charkivo, Poltavos, Odesos ir Čerkasų sričių gyventojai yra uždaro „Telegram“ kanalo, kuriame jiems buvo pažadėta padėti netrukdomai išvykti į užsienį, sekėjai. Vienam žmogui tokios paslaugos kaina sudarė nuo 3 tūkst. iki 15 tūkst. dolerių“, – rašoma pranešime.

Vyrai atvyko į pasienio zonoje esančią gyvenvietę, kur jų laukė 30 metų mikroautobuso vairuotojas.

Informaciją apie tai pasieniečiai gavo iš vietos gyventojo. Bėgliai buvo sulaikyti vos pasiekę nurodytą susitikimo vietą.

Sulaikytųjų atžvilgiu surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai, bylos perduotos teismui.

Vairuotojo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Ukrainos baudžiamojo kodekso 332-ajame straipsnyje (Neteisėtas asmenų gabenimas per Ukrainos valstybinę sieną), požymių.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, nuo gegužės 18 dienos Ukrainos kelių policijos inspektoriai kontrolės punktuose turi teisę tikrinti, ar tam tikrų kategorijų piliečiai turi karinės įskaitos dokumentus.

Tačiau tokių privirintų šarvų naudojimas turi didelių trūkumų: labai ribotas mūšio lauko vaizdas, dėl per didelio svorio tankas lėtėja, negalima pasukti karinės mašinos bokštelio ir dėl to apribojamos galimybės šaudyti.

„Vėžlių“ naudojimo praktika parodė, kad nepaisant papildomos apsaugos, jie išlieka pažeidžiami ir mūšio lauke yra sunaikinami. Be to, užfiksuotas bent vienas atvejis, kai tankas dėl įgulos riboto mūšio lauko matomumo pasiklydo.

Leidinys „The Economist“ pažymi, kad dronai kamikadzės iš tiesų tapo didele problema abiem kariaujančioms pusėms, tačiau tokie ant tankų montuojami šarvai yra „inžinerinė aklavietė“. Daug daugiau potencialo turi aktyvi apsaugos sistema „Iron Fist“.

Parengta pagal „Unian“.

V. Zelenskis: dujų infrastruktūra Ukrainos vakaruose tapo Rusijos taikiniu

Vienas iš Rusijos taikinių šiuo metu yra dujų infrastruktūra Ukrainos vakaruose. Rusijos laimėjimai ten sukels grėsmę Europos energetiniam saugumui.

Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė Lenkijos ministrui pirmininkui Donaldui Tuskui, kalbedamasis su juo telefonu.

„Vienas iš Rusijos taikinių dabar yra dujų infrastruktūra Vakarų Ukrainoje. Rusijos laimėjimai ten sukels grėsmę Europos energetiniam saugumui. Turime kartu rasti būdą, kaip tam pasipriešinti“, – sakė V. Zelenskis.

Pokalbio metu Ukrainos valstybės vadovas taip pat informavo D. Tuską apie kelionę į Charkivą ir situaciją ten. Jis pažymėjo, jog Ukrainai skubiai reikia oro gynybos priemonių, kad ji galėtų apginti Charkivą ir kitus regionus.

„Komandoms duotas nurodymas nedelsiant pradėti darbą prie Ukrainos ir Lenkijos saugumo sutarties teksto. Istorinių partnerių sutartis turi būti kuo ambicingesnė“, – pabrėžė prezidentas.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Lenkija jau suteikė Ukrainai karinės pagalbos už beveik 4 mlrd. dolerių.

Policija: Ukrainos miestelyje Rusija kaip „gyvąjį skydą“ laiko dešimtis žmonių

Ketvirtadienį Ukraina apkaltino Rusiją pasienio miestelyje Vovčianske pagrobus dešimtis civilių ir naudojant juos kaip „gyvąjį skydą“, Maskvai ten pradėjus naują puolimą.

„Jų yra nuo 35 iki 40. Rusai laiko juos vienoje vietoje ir iš tikrųjų naudoja kaip gyvąjį skydą, nes netoliese yra jų vadovybės štabas“, – sakė Charkivo srities policijos tyrimų skyriaus viršininkas Serhijus Bolvinovas.

Ukrainos šiaurės rytinės Charkivo srities policijos tyrimų vadovas per televiziją sakė, kad rusai laiko nelaisvėje 35–40 žmonių ir juos tardo. „Neturime informacijos, ar tarp įkaitų yra vaikų. Palikti savo namų daugiausia nenorėjo vyresnio amžiaus žmonės“, – sakė jis.

Šių teiginių iš karto nebuvo įmanoma nepriklausomai patikrinti.

Per savaitę, kai Rusijos pajėgos netikėtai įsiveržė per sieną ir pradėjo pulti Vovčianską bei gretimus kaimus, Ukraina evakavo beveik 9 tūkst. žmonių.

Rusijos kareiviai kaltinami karo nusikaltimais ir civilių žudymu ir kitose Ukrainos teritorijose, kurias jie užgrobė ir kontroliavo nuo invazijos pradžios 2022 m. vasarį.

Tų metų balandį Kyjivo priemiestyje Bučoje po mėnesį trukusios Rusijos pajėgų okupacijos buvo rasti dešimčių nužudytų civilių, kai kurie buvo surištomis rankomis, kūnai.