Visų laikų netikėčiausias atradimas: Pompėjoje aptiktas "juodasis kambarys" su freskomis

15 metrų ilgio ir šešių metrų pločio kambarys buvo rastas buvusioje privačioje rezidencijoje Via di Nola gatvėje, kuri buvo ilgiausias kelias senovės Pompėjoje.

Ekspertai teigia, kad "juodasis kambarys", taip pavadintas dėl sienų spalvos (tikriausiai parinkta siekiant paslėpti aliejinių lempų suodžius), buvo "išskirtinė vieta draugiškiems pasilinksminimams".

Kambario sienas puošia meno kūriniai, vaizduojantys mitinius graikų personažus, tarp jų - Heleną iš Trojos, kuri pirmą kartą sutinka Trojos princą Parisą.

Freskoje pavaizduotas šuo ir graikiškas užrašas "Alexandros" - kitas princo vardas. Pasak graikų legendos, poros pabėgimas sukėlė Trojos karą XII a. pr. m. e.

Kitoje freskoje vaizduojamas graikų dievas Apolonas, bandantis užkalbinti šventikę Kasandrą.

Norėdamas ją suvilioti, Apolonas suteikė šventikui gebėjimą nuspėti ateitį, bet kai moteris jo atsisakė, jis ją prakeikė, kad niekas netikėtų pranašystėmis.

Pompėjos archeologinio parko direktorius Gabrielis Zuchtrigelis sakė, kad mitologinės figūros turėjo aiškią funkciją - linksminti svečius ir būti diskusijų objektu per puotas.

"Mitologinės poros teikė idėjų pokalbiams apie praeitį ir gyvenimą, tačiau tik iš pirmo žvilgsnio romantiškai.

Iš tikrųjų jos susijusios su žmogaus ir likimo santykiu: Kasandra, kuri mato ateitį, bet niekas ja netiki, Apolonas, kuris stoja trojėnų pusėn prieš graikų užpuolikus, bet būdamas dievas negali užtikrinti pergalės, Helena ir Paris, kurie, nepaisant politiškai nekorektiškos meilės, yra karo priežastis, o gal tik proga", - aiškina archeologijos parko direktorius.