Aiškėja, kaip verslas perka įtakingus medikus: po apsilankymų restoranuose pasipila pelningi užsakymai

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai davus kyšį ne vienam Plungės ligoninės darbuotojui pareikšti ir kelių privačių medicinine įranga ir kitomis priemonėmis prekiaujančių įmonių atstovui Vytautui Kasnauskui.

Įtariama, kad A. Martusevičius nuo 2019 m. lapkričio iki 2021 m. vasario galėjo priimti bendrai ne mažesnį nei 1250 eurų kyšį už tai, kad Plungės rajono savivaldybės ligoninė pasirinko kaltinamojo V. Kasnausko atstovaujamų įmonių teikiamas paslaugas bei prekes.

Remiantis per tyrimą surinktais duomenimis, minėtos ligoninės buvusi finansininkė L. Miltenienė galbūt priėmė 1700 eurų kyšį už tai, kad laiku įformintų pateiktus apmokėjimo dokumentus, nevilkintų ir patvirtintų apmokėjimus už ligoninės iš kaltinamojo V. Kasnausko atstovaujamų įmonių nupirktas medicinines priemones ir paslaugas.

Skaičiuojama, kad tokiu būdu kaltinamojo V. Kasnausko atstovaujamoms įmonėms galėjo būti sudarytos sąlygos laimėti gydymo įstaigos pirkimų už beveik 50 tūkst. eurų. Šiam vyrui kaltinamajame akte ir yra pareikšta daugiausia kaltinimų.

V. Kasnauskas kaltinamas 2019 m. lapkričio mėnesį Vilniuje esančioje picerijoje „Submarinas“ dabar jau buvusiam Plungės ligoninės direktoriui davęs ne mažesnį nei 50 eurų kyšį už tai, kad jis pasirinko jo atstovaujamą MB „Lusanus“ generatoriaus remontui ir sutiko apmokėti 2299 eurus už šią paslaugą.

Po poros mėnesių, 2020 m. sausį, V. Kasnauskas ir A. Martusevičius susitiko kitoje Vilniuje esančioje kavinėje „Distilerija“. V. Kasnauskas čia ir vėl kaltinamas A. Martusevičiui davęs ne mažiau nei 50 eurų kyšį, kad jis pratęstų su UAB „Airimedus“ pasirašytą dyzelinio elektros generatoriaus ir nepertraukiamo maitinimo įrenginio techninės priežiūros paslaugų teikimo sutartį dar vieniems metams.

Už „Airimedus“ paslaugas iš ligoninės buvo sumokėta 2990 eurų.

Tų pačių metų kovo mėnesį V. Kasnauskas ir A. Martusevičius susitiko Klaipėdoje, picerijoje „CanCan“. Tąsyk A. Martusevičiui ir vėl buvo duotas ne mažesnis nei 50 eurų kyšis, siekiant, kad ligoninė iš „Lusanus“ įsigytų medicininių kaukių, dezinfekcinio skysčio bei kitų priemonių.

Už priemones ligoninė įmonei sumokėjo 4970 eurų.

Praėjus maždaug mėnesiui, balandžio 17 d., susitikimas įvyko prie Plungėje esančio prekybos centro „Iki“, tąsyk 200 eurų kyšis atiteko L. Miltenienei, kad ši nesusivėlintų atsiskaitydama už iš įmonės „Lusanus“ nupirktas priemones. Vyriausioji buhalterė dar tą pačią dieną į įmonės sąskaitą pervedė 2940 eurų.

2020 m. gegužės pradžioje A. Martusevičius ir V. Kasnauskas susitiko Klaipėdoje, prekybos centre „Akropolis“, kur tuometiniam ligoninės direktoriui vėl duotas ne mažesnis nei 50 eurų kyšis už tai, kad ligoninė iš „Lusanus“ įsigytų prekių ir paslaugų už 7457 eurus. Pinigai įmonę pasiekė tą pačią dieną.

Kiek vėliau, 2020 m. spalį, V. Kasnausko ir A. Martusevičiaus susitikimas užfiksuotas Vilniuje, gruzinų restorane „Leleko“. Tada kyšis buvo duotas ir kitam ligoninės darbuotojui – ne tik direktoriui, bet ir tuometiniam viešųjų pirkimų specialistui Edvardui Bierontui.

Į „Lusanus“ sąskaitą buvo atlikti trys pervedimai: tą pačią dieną pervesta 3025 eurų suma, po savaitės – 3993 eurų, dar po savaitės – 5230 eurų.

Ligoninė gerokai permokėdavo už paslaugas?

Šioje byloje paskutinis korupcijos atvejis fiksuotas 2021 m. vasario 24 d., kai V. Kasnauskas L. Miltenienės automobilyje jai perdavė 1500 eurų, A. Martusevičiui jo tarnybiniame automobilyje kiek mažesnę, 1000 eurų, sumą, o E. Bierontui, taip pat jo automobilyje, duota 600 eurų suma.

Tiesa, kaip anksčiau rašė Zemaiciolaikrastis.lt, tą pačią dieną 350 eurų kyšį iš V. Kasnausko gavo ir kitas ligoninės darbuotojas už tai, kad pasirašytų dyzelinio generatoriaus techninės priežiūros aktą.

Pastarasis buvo apklaustas praėjusio posėdžio metu ir užsiminė, jog už minėto generatoriaus priežiūrą Plungės ligoninė gerokai permokėdavo samdomai įmonei „Airimedus“.

„Ten darbai nesudėtingi, reikia tik paspausti tokį mygtuką ir pastovėti 15 minučių – tai ir visa patikra. Ir už tai ligoninė mokėdavo 2900 eurų. Aš visada buvau prieš tokius pirkimus.

Dabar patys atliekame tą patikrą ir jokių įmonių nesamdome, bet tada į mano nuomonę niekas neatsižvelgdavo.

Kas su kuo susijęs buvo? Kasnauskas su Martusevičiumi. Galiu jums pasakyti tik tiek, kad dabar tas pačias prekes perkame 10 kartų pigiau nei prie Martusevičiaus. Kokio dar paaiškinimo reikia?“– apie liudytojo parodymus rašė Zemaiciolaikrastis.lt.

„Airimedus“ direktorius: patikrinimas trukdavo iki 12 valandų

Į ketvirtadienį vykusią liudytojų apklausą duoti parodymų atvyko ir pats „Airimedus“ direktorius Liutauras Dauderys.

Vyro teigimu, medicininės įrangos tiekimu Lietuvos gydymo įstaigoms užsiimanti įmonė su Plungės ligonine buvo sudariusi sutartį, pagal kurią dukart per metus reikėdavo atlikti dyzelinio generatoriaus techninę patikrą. Tai esą atlikdavo pats L. Dauderys.

Posėdžio salėje paklausus, kiek laiko vyrui užtrukdavo ši patikra, buvo atsakyta, jog, įskaitant kelionės iš Vilniaus į Plungę ir atgal trukmę, šis darbas užsitęsdavo iki 12 valandų.

Duodamas parodymus „Airivedus“ direktorius nurodė ir dar vieną įdomią detalę – anot vyro, apie generatoriaus patikrai atėjusį laiką jį informuodavo šioje byloje kaltinamas V. Kasnauskas.

Kaip pasakoja liudytojas, už patikrą V. Kasnauskas pinigų negaudavo.

Tiesa, L. Dauderys V. Kasnauską sakė pažįstantis jau ilgai – nuo 2004 m., kai kartu dirbo vienoje įmonėje, kurioje kaltinamasis jau nebedirba.

Nors Plungės ligoninė yra viena pagrindinių „Airimedus“ pirkėjų, įmonės direktorius pasakojo, jog kartais būdavo ir taip, kad įrangą ar kitas prekes iš „Airimedus“ pirkdavo ir V. Kasnausko neoficialiai vadovaujama įmonė „Lusanus“, o tas prekes vėliau parduodavo Plungės ligoninei.

L. Dauderys teismo akivaizdoje aiškino, jog V. Kasnauskas jam buvo skolingas, todėl turėjo moralinį įsipareigojimą pirkti prekes iš jo įmonės. Negana to, liudytojo teigimu, tokia pirkimo–pardavimo „grandinėlė“ praktikoje yra įprasta, mat ir kitos įmonės įsigyja prekių iš „Airimedus“, o tada jas parduoda gydymo įstaigoms.

Įdomu ir tai, kad už „Airimedus“ Plungės ligoninei atliktas paslaugas išrašytos sąskaitos faktūros buvo siunčiamos ne tik pačiai ligoninei. Jas L. Dauderys siųsdavo ir V. Kasnauskui.

Liudytojas sakė, jog jei išrašyta sąskaita ligoninėje pasimestų, pas V. Kasnauską tokiu atveju būtų „kontrolinis egzempliorius“. Vyras pridūrė, jog sąskaitas kaltinamajam siųsdavo ir dėl to, kad pastarasis primindavo apie generatoriaus techninę apžiūrą.

L. Dauderys pridūrė, jog sąskaitoms apmokėti ligoninei buvo suteikiamas 30 dienų terminas, tačiau, kiek atsimena liudytojas, tiek ligoninė neužtrukdavo ir mokėjimų neuždelsdavo.

Parodymus davė ir „Lusanus“ darbuotoja

Kita liudytoja, pasisakiusi ketvirtadienį vykusio teismo posėdžio metu, yra dar vienos šioje byloje figūruojančios bendrovės „Lusanus“ darbuotoja, kurios, kaip nurodė moteris, vienas pagrindinių klientų ir buvo Plungės ligoninė.

Anot moters, įmonėje ji buvo atsakinga už sąskaitų dokumentavimą, oficialiai buvo nurodyta ir kaip bendrovės vadovė, tačiau faktiškai juo buvo bendrovėje neįdarbintas V. Kasnauskas.

Pastaroji bendrovė, liudytojos teigimu, nebedirba jau dvejus metus.

Moteris prabilo ir apie vieną iš byloje surinktų įkalčių – jos asmeninę banko kortelę. Į ją buvo pervedamos ne tik iš kitų darboviečių, kuriose ji dirbo, uždirbamos pajamos, bet ir bendrovei „Lusanus“ už suteiktas paslaugas atliekami mokėjimai.

Kaip pasakojo moteris, asmeninėje jos kortelėje „Lusanus“ gaunami mokėjimai buvo dėl to, kad bendrovės kortelė kurį laiką buvo užblokuota, o prasidėjus COVID-19 pandemijai jos atblokuoti vis nepavyko. Naujos kortelės bendrovė taip ir neišsiėmė.

Liudytojos teigimu, jos asmeninė kortelė prieš dvejus metus atiteko V. Kasnauskui, jis iš jos išsigrynindavo pinigus, kuriuos naudojo ir savo asmeniniams poreikiams. Paklausus, ar iš kortelės išgryninti pinigai galėjo būti naudojami kyšiui, moteris atsakė neigiamai.

Gegužės 2 d. žadama pradėti ir kaltinamųjų apklausą, tačiau V. Kasnauskas pageidauja duoti parodymus tada, kai bus peržiūrėti visi surinkti įrodymai.

Alfa.lt primena, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, priėmęs kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Tas, kas susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Šį ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai. Tyrimą organizavo ir jį kontroliavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Istorija primena Nemenčinės poliklinikos vadovo korupcijos bylą

Pasak prokuratūros, buvęs Plungės rajono savivaldybės ligoninės direktorius yra įtariamasis ir kitame STT atliekamame didelės apimties ikiteisminiame tyrime dėl įtariamų korupcinių veikų sveikatos priežiūros įstaigoms viešųjų pirkimų būdu įsigyjant medicininę įrangą ir kitas medicinos priemones.

Atliekant šį STT tyrimą Vilniaus apygardos teisme kaltu dėl 20 tūkst. eurų kyšio priėmimo pripažintas Nemenčinės poliklinikos vadovas Olegas Kačanas, jam skirta 17,9 tūkst. eurų bauda.

Pastarojo mediko istorija labai panaši į A. Martusevičiaus, mat su O. Kačanui kyšį davusiu verslininku poliklinikos vadovas susitikdavo restoranuose, juose, tiesa, ir būdavo perduodami kyšiai, o paskui juos davęs verslininkas iš Nemenčinės poliklinikos gavo pelningą užsakymą.

Šiame prokurorų grupės kontroliuojamame tyrime įtarimai pareikšti dviem juridiniams ir 73 fiziniams asmenims, iš kurių 12 – gydymo įstaigų vadovai.

Tiriami daugiau kaip 120 galimų nusikalstamos veikos epizodų.