Alina Velykienė: „Parkavimo rinkliavos plėtra – reali nauda tik VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“

(9)

2021 metų pabaigoje Klaipėdos miesto taryboje administracijos direktorius G.Neniškis pristatė parkavimo rinkliavos plėtros projektą: rinkliava buvo praplėsta į miesto Šiaurę: nuo S.Dariaus ir S. Girėno g. iki Malūnininkų g., Parko g.  bei į pietus nuo Sausio 15-osios g. iki Kauno g. Taip pat teritorija praplėsta Pajūrio g. visoje Melnragėje, Giruliuose.

Organizatorių nuotr.

Pasibaigus metams, suvedus rezultatus, galima matyti, kad rinkliavos pajamos ženkliai išaugo, už 2022 metus miestas gavo 3,76 mln. Eur pajamų.

Kaip ir reikėtų džiaugtis, išaugusiomis pajamomis, tačiau suskaičiavus išlaidas, kurios „tirpdo“ šias pajamas, realią naudą galima įvertinti tik 10 proc. Klaipėdos miesto biudžetui.

Klaipėdos miesto tarybai Klaipėdos administracijos direktorius, kuriam saugoma vieta sugrįžti į VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ postringavo tarybai, kad rinkliavos praplėtimas yra nauda biudžetui.

 Neva toks sprendimas mažins automobilių statymą kiemuose, bus didesnė tvarka mieste, o svarbiausia bus atsilaisvintas senamiestis nuo automobilių bei bus pasiekti darnaus judumo plano tikslai.

Ypač drąsiai buvo teigiama, kad rinkliavos administravimo kaštai mažės.

Neva galiojusi sutartis sudarė apie 31,30 proc. išlaidų nuo visos rinkliavos, o šiuo metu administravimas sudarys tik 27,90 proc. nuo visos rinkliavos.

Deja 2022 metais VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ paslaugos mums visiems kainavo 1,05 mln. Eur.

 Organizatorių nuotr.

Tendencingai išlaidos buvo didinamos vietinės rinkliavos administravimui – kodėl?

Dažniausiai atsakymus galima rastis interesuose.  

Pagrindinis interesas – grįžti į buvusią dabovietę - VšĮ Klaipėdos keleivinį transportą. Apie tai viešai G.Neniškis deklaravęs - dar 2019 metais.

Paskirtasis administracijos vadovas skubėjo taryboje nusišalinti nuo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ įstaigos reikalų, tačiau realiai ne tik nenusišalino, tačiau realiai koordinavo darbo grupes dėl parkavimo zonų išplėtimo darbą.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje transporto sritį kuruoja pavaduotojas Andrius Dobranskis, kurio žmona dirba VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ teisininke.

Į VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ stebėtojų tarybą „išrinktas“ Rimantas Mockus, kuris beje išrinktas ir į UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ valdybą.

Pastarojoje jam mokamas tūkstantinis metinis atlyginimas, nors rimtų abejonių kelia viešųjų ir privačiųjų interesų valstybės tarnyboje derinimo klausimas.

Savivaldybėje tuo pačiu metu esi atsakingas už transporto politikos formavimą ir kontrolę, o įmonėse darbuojiesi kaip valdybos narys, siekdamas geriausių sprendimų įmonės naudai.  

Gintaro Neniškio ryšiai su juridiniais asmenimis.

Organizatorių nuotr.

 

Abejonių kelia bendras interesas - kiek įmanoma stiprinti įtakos zoną mieste, galimai siekiant didinti parkavimo zonas, tuo pačiu gaunant didesnį finansavimą už vietinės rinkliavos administravimą.

Vien per 2022 metus už parkavimo kontrolę – VšĮ Klaipėdos keleivinis transportas „uždirbo“ daugiau nei 1 mln. Eur, 2023 metams – biudžete suplanuota taip pat virš 1 mln. Eur.

Metai

Vietinė rinkliava, Eur

Administravimo kaštai, Eur

Administravimo %

nuo pajamų

Administravimo išlaidų didėjimas, Eur

2022 m. planas

3 365 000*

1 047 000*

31,11%

-5 539*

2022 m.

3 767 010

1 052 539

27,94%

+328 523

2021 m.

2 472 867

724 016

29,28%

+98 016

2020 m.

1 900 000

626 000

32,95%

+12 963

2019 m.

2 041 484

613 037

30,03%

 

Rimanto Mockaus ryšiai su juridiniais asmenimis.

Organizatorių nuotr.

 

Organizatorių nuotr.

Daug rašiau ir kalbėjau Klaipėdos miesto taryboje apie tai, kad Europos sąjungos lėšomis sutvarkius gyventojų kiemus Sausio 15-osios g., Taikos pr., Rumpiškės gatvėse – negalima 5 metus „daryti verslo“.

Metinis susirašinėjimas su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija priminė – cirką.

Paklausus apie gautas pajamas teritorijoje, kurioje Europinėmis lėšomis mes gavome rinkliavos pajamas – kaskart atsakymai skyrėsi: pajamos buvo rodomos tokios menkos, kad net neįtikėtina, iš kur bendras rinkliavos dydis mieste padidėjo 1,29 mln. Eur.

O teritorijoje, kur Europos sąjungos lėšomis mes įrengėme/atnaujinome daugiau kaip 600 parkavimo vietų (Taikos pr., buvusio Vaidilos kino teatro aikštelė, beveik visoje Rumpiškės gatvėje), pajamos tesudaro 45 tūkst. Eur.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kartu su VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atsirašinėjo, kad apskaityti pajamų, kurias gyventojai sumoka per SMS arba programėle – nėra galimybės.

Ar tikrai? Matyt taip patogu sakyti, kad negalime apskaityti, nors Europos sąjungos lėšomis gaunamos grynosios pajamos privalo būti griežtai apskaitomos, ir grąžinamos į ES biudžetą.

Centrinė projektų valdymo agentūra laukia savivaldybės pajamų skaičių.

Liūdina pats faktas, kad galimai įsigalėjo drąsus nebaudžiamumas neteikti visos išsamios informacijos apie tai, kokias realias pajamas mes gauname.

Gautuose atsakymuose – matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija galimai siekia apginti G. Neniškio mundurą, nes jis viešai kalbėjo taryboje, kad jokių lėšų Europos sąjungai grąžinti nereikės.

Kad pajamos bus mažesnės nei išlaidos.

Deja net ir nerodant visų pajamų, kur už 2022 metus tikslinėje teritorijoje įgyvendinant projektus:

I teritorija – Rumpiškės kvartalo teritorija nuo Paryžiaus Komunos g. iki gatvės, jungiančios Taikos pr. ir Rumpiškės g.;

II teritorija – Rumpiškės kvartalo teritorija nuo gatvės, jungiančios Taikos pr. ir Rumpiškės g., iki Sausio 15-osios g.;

III teritorija – teritorija nuo Sausio 15-osios g. iki Marijos Taikos karalienės bažnyčios ir PC „Saturnas“.

 gauta suma tik 47 946 Eur.

Tačiau faktas, kad prieš gerus metus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vadovo teigimas, kad jokių lėšų grąžinti nereikės Europos sąjungai, jau kelia pagrįstų abejonių. Klaipėdos miesto taryba buvo suklaidinta.

Pagal pateiktus raštus apie patirtas išlaidas, matome, kad teritorijos priežiūra, kur beje ir anksčiau buvo kiemai, gatvės, miestas mokėjo už jų priežiūrą, išlaidos tesudaro 2021 metais 7 tūkst. Eur, o 2022 metais už 9 mėnesius tik 8,2 tūkst. Eur.

Sunku patikėti, kad miesto biudžetui surinkus daugiau nei 1 mln. Eur vietinės rinkliavos pajamų, naujai išplėsta parkavimo teritorija generavo tik 47 tūkst. Eur pajamų.

Stebina nenoras tiksliai apskaičiuoti, kiek realiai mes gavome naudos iš Europos sąjungos investicijų.

Gal yra bijoma apskaityti visas pajamas pagal teritorijas, nes suprantama, kad Europos sąjungos taisyklės įpareigoja 5 metus nedaryti „verslo“ iš investicijų, kurios skirtos mūsų miesto infrastruktūros gerinimui. 

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Viliuosi, kad naujajai Klaipėdos miesto tarybai pakaks drąsos, peržiūrėti priimtus sprendimus, kuriais mes kuriame iliuziją, kad parkavimo rinkliava – kuria naują infrastruktūrą mieste.

Vien Keleivių vežimo nuostoliai per pastaruosius trejus metus išaugo milijoninėmis sumomis.

Vertinant buvusią transporto politiką Klaipėdos mieste, visada buvo siekis subalansuoti ir nekurti „dirbtinų“ nuostolių už keleivių vežimą. Suprantama, kad 2020-2021 metais užklupus Covid-19 pandemijai, vežimo sąnaudos gulė ant savivaldybės pečių, tačiau tokių išlaidų, nesubalansuojant transporto politikos niekada nebuvo.

o

2019 metais Klaipėdos miesto savivaldybė kompensavo keleivių pervežimą nuostolingais maršrutais, susisiekimą su Palangos oro uostu, „Vaiteliai“ sodo bendrija ir panašiai, tačiau 2020 – 2021 metais vien nuostoliai iš keleivių vežimo sudarė daugiau nei 5,6 mln. Eur.

Jau praėjusiais metais Gintaras Neniškis su transporto politikos formuotojais teikė keleivių vežimo bilietų kainų nedidinimo sprendimą. Koks to rezultatas biudžetui?

Atviras biudžeto lėšų naudojimas, drąsiai, milijonais, kiek reikia. Ko niekada nebuvo.

Realiai, įsigalėjo praktika kompensuoti vežėjams nuostolius iš savivaldybės biudžeto, ko niekada istorijoje nebuvo.

Transporto sistema pati save išlaikė, mes buvome pavyzdys Lietuvoje, kaip suderinant maršrutus, pravažiavimo kainą bei mokestį už ridos išlaidas – turėjome konkurencingą situaciją mieste.

Viešajame sektoriuje nuostolių dengimas – visos transporto politikos subalansavimo klausimas.

Deja, prieš rinkimus didžioji dalis politikų žada nemokamą pervežimą, tačiau nesuvokdami, kad tokios išlaidos mažina investicijas į kitas sritis, kaip švietimas, socialinė apsauga ir tos pačios investicijos į miesto parkų, gatvių infrastruktūrą.

Metai

Nuostolių dengimas, EUR

2019 m.

130 200

2020 m.

2 177 031

2021 m.

3 459 879

2022 m.

2 330 200

2023 m. planas*

3 382 000*

Taigi, apibendrinant galima teigti, kad parkavimo rinkliavos plėtra, naudingiausia buvo tik VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, kuriam finansavimas išaugo, o miestas kaip neturėjo, taip ir neturi ambicijos investuoti į gyventojų kiemų sutvarkymą, nes viską suvalgo nuostolių kompensavimas.

Metai

Vietinė rinkliava

Rinkliavos administravimas

Keleivinio transporto nuostoliai

Įtaka miesto biudžetui

2019 m.

2041484

613037

130 200

1428447

2020 m.

1900000

626000

2177031

-903031

2021 m.

2472867

724016

3459879

-1711028

2022 m.

3767010

1052539

2330200

384271

2023 m.

3365000

1004700

3382000

-1021700

Linkiu naujajai Klaipėdos miesto tarybai, imtis atsakingų veiksmų, galiausiai apribojant VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ apetitą „įsisavinti“ visą rinkliavą savo išlaikymui ar keleivinio transporto išlaidų kompensavimui.

Esant tokiai situacijai,  net nėra galimybių sutvarkyti gyventojų kiemų, nes prioritetas yra ne gyvenamosios aplinkos gyventojams gerinimas, sutvarkyti kiemai, o sukurta per šią kadenciją tradicija, imti viską ir kiek reikia iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto transporto sistemos nuostoliams padengti.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder