Antanas Bosas: aštuonerius metus besitęsiantys teismai paliko sklypą „voverėms ganyti“

„Vien už žemės sklypą su išduotomis sąlygomis namo statybai dar litais esu paklojęs beveik milijoną. O dabar turiu sklypą už milijoną – voverėms ganyti“, – „Vakarų ekspresui“ sakė A. Bosas.

Pasak verslininko, teisminiai procesai tęsiasi jau aštuonerius metus, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje jau yra pasisakęs.

„Lietuvos teismų sistema mane stebina. Po Aukščiausiojo Teismo sprendimo jau sukasi antras bylų ratas. Gerai, kad turiu finansinę pagalvę, bet visą pensiją vis tiek tenka atiduoti advokatui“, – kalbėjo A. Bosas, kurio turtas vertinamas ne vienu milijonu eurų.

Verslininkas retoriškai klausia, kas būtų nutikę, jei į tokią situaciją būtų patekęs jaunas žmogus, paėmęs paskolą iš banko ir visus tuos metus turėjęs ją mokėti.

„Juodkrantėje prie marių buvo nugriautas pastatas – ten procesai vyko daug greičiau, o valstybinės institucijos buvo įpareigotos kompensuoti nuostolius. Mano atveju byla vis dar tęsiasi. Po šios dar laukia dvi teismo instancijos“, – teigė A. Bosas, pripažindamas, kad šiuo metu į situaciją žiūri jau ramiau.

Jis sako susitaikęs, jog visų į namo statybas Vilniaus rajone investuotų lėšų neatgaus.

 „Dabar turiu sklypą Vilniaus rajone – voverėms“, – juokavo verslininkas, anksčiau įkūręs elnyną Karklėje.

A. Boso teigimu, valstybės institucijos privalo kompensuoti žalą, atsiradusią dėl jų pačių priimtų neteisėtų sprendimų, ir jis neabejoja, kad anksčiau ar vėliau tai bus padaryta.

„Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad savivaldybė turi kompensuoti 90 proc. patirtų sodybos griovimo nuostolių, o likę 10 proc. – mano problema. Kodėl? Man tai atrodo neteisinga, bet nusprendžiau dėl to nesikreipti į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Pirmiausia reikia sulaukti šių bylų pabaigos“, – svarstė verslininkas.

Jis taip pat stebisi, kodėl Vilniaus rajono savivaldybė vilkina procesą.

„Jie tikrina visas sąskaitas, ar buvo sumokėtas PVM, atlieka Mokesčių inspekcijos funkcijas. Man jau nėra esminio skirtumo – kompensuos 5 tūkst. eurų daugiau ar mažiau. Tačiau savivaldybė neįvertina, kad teks mokėti ir 5 proc. metines palūkanas, o kuo ilgiau byla tęsis, tuo didesni bus jų nuostoliai“, – skaičiavo A. Bosas.

„Kai pradėjau statyti namą, man buvo 60 metų, dabar – jau 71-eri, o ši istorija dar nebaigta“, – su ironija kalbėjo verslininkas.

© Dainos BOSAS „Facebook“ nuotr.

Selektyviu teisingumu stebisi ir A. Boso sutuoktinė Daina Bosas. Socialiniuose tinkluose ji atkreipė dėmesį, kad tame pačiame miško masyve stovi ir kitos sodybos, kurios nebuvo nugriautos.

„Apibrauktas mūsų namas – jis buvo nugriautas. Apibrauktas kitas namas – jis stovi iki šiol, netgi giliau miške. Kuo mūsų namas buvo blogesnis? Kuo jis labiau „kenkė miškui“?“ – rašė D. Bosas, pabrėždama, kad tokia situacija kelia klausimų dėl selektyvaus teisingumo.

Primename, kad A. Boso šeimos namas Vilniaus rajone buvo nugriautas 2024 metais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi konstatavo, jog statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai. Preliminariai skaičiuota, kad gyvenamojo namo, klėties ir pirties nugriovimas galėjo kainuoti apie 150 tūkst. eurų, iš kurių 90 proc. turėjo padengti Vilniaus rajono savivaldybė, o likusią dalį – A. Bosas. Šiuo metu verslininkas siekia kompensacijos ir už pačias statybas.

Vilniaus rajono savivaldybės komentaras

„Vasario 5 d., ketvirtadienį, viešojoje erdvėje vėl pasirodė informacija apie verslininko Antano Boso teisme pareikštą ieškinį, kuriuo siekiama prisiteisti iš Vilniaus rajono savivaldybės daugiau nei 476 tūkst. Eur turtinės žalos. Teismo prašoma priteisti A. Bosui žemės sklype atliktų pastatų, statinių bei inžinerinių tinklų statybos ir jų nugriovimo kaštus, remiantis tuo, kad statybą leidžiantis dokumentas, kurio pagrindu vykdyti statybos darbai, buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

Vilniaus rajono savivaldybė su pareikšto reikalavimo dydžiu nesutinka ir laiko jį nepagrįstu bei tinkamai neįrodytu. Savivaldybė akcentuoja, kad A. Bosui reiškiant reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo teisme, būtent jam tenka įrodinėjimo našta pagrįsti savo patirtų nuostolių dydį bei ryšį su savivaldybės veiksmais, išduotu statybą leidžiančiu dokumentu. Savivaldybė nuo pat proceso pradžios deda visas pastangas tam, kad būtų surinkti visi reikalingi duomenys dėl tikrųjų A. Boso patirtų nuostolių dydžio, įsitikinant, kad prašomos priteisti sumos nebuvo dirbtinai išdidintos.

„Tai sudėtinga, iš anksčiau paveldėta situacija, apie kurią ne kartą esame komentavę viešai. Teisminis procesas dar vyksta, todėl šiuo metu detaliau komentuoti situacijos negalime ir nesuprantame, kodėl šis klausimas vėl keliamas viešumoje. Savivaldybė yra pasirengusi įvykdyti 2024 metais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtą sprendimą dėl išlaidų kompensavimo, tačiau šiuo metu reikalaujamas kompensacijos dydis yra nepagrįstas, o ginčas dėl teisingo ir pagrįsto kompensacijos dydžio yra sprendžiamas teisme.

Pabrėžiame, kad statybos leidimo išdavimo, statybų bei kituose procesuose dalyvavo ne tik savivaldybė, bet ir kitos atsakingos institucijos. Siekiame, kad atsakomybė būtų teisingai paskirstyta tarp visų asmenų ir institucijų, kurios savo veiksmais ar neveikimu galimai prisidėjo prie susidariusios situacijos. Imsimės priemonių, kad savivaldybei, t. y. mokesčių mokėtojams, tenkanti finansinė našta būtų kaip įmanoma labiau sumažinta“, – teigia Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius pažymi, kad atliekant bendrojo plano korekcijas, pastebėti tam tikri veiksmai, susiję su aptariamu sklypu.

„Šiuo metu vyksta bendrojo plano koregavimo procedūros. Paslaugos teikėjui pristatant parengtas plano korekcijas, buvo pastebėti neplanuoti sprendiniai, susiję su aptariamu sklypu. Šie pakeitimai nebuvo pakankamai aiškiai pagrįsti ir galėjo būti palankūs vienai iš suinteresuotų pusių šioje situacijoje, todėl jiems nebuvo pritarta“, – pažymi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 metais įpareigojo savivaldybę padengti 90 proc. pastatų statybos bei griovimo išlaidų, savivaldybės vertinimu, galima ir kitų procese dalyvavusių asmenų bei institucijų atsakomybė, todėl savivaldybė imsis reikiamų veiksmų tam, kad atsakomybė būtų sąžiningai paskirstyta visoms atsakingoms šalims, dalyvavusioms statybų leidimo išdavimo procese.

Savivaldybės administracijos direktoriaus teigimu, pasibaigus procesui ir savivaldybei patyrus finansinę žalą, bus reikalaujama asmeninės sprendimus priėmusių asmenų atsakomybės. Teisminiame procese jau šiuo metu yra įtraukti visi sprendimus priėmę asmenys, į kuriuos, priklausomai nuo teisminio ginčo baigties, galėtų būti reiškiami atgręžtiniai reikalavimai dėl savo veiksmais savivaldybei padarytos žalos kompensavimo.“