Apie moksleivių karinį parengimą – iš ukrainiečių lūpų

Nelankys pamokų – negaus atestato

Kaip sakė svečiai, kariniam ir civiliniam moksleivių rengimui biudžete skiriama apie 1,74 milijardo Ukrainos grivinų. Tai sudaro per 20 milijonų eurais.

„Aš esu mokytojas dalyko, kuris seniau taip ir vadinosi: karinis parengimas. Tačiau dabar ši disciplina įgijo pavadinimą „Ukrainos gynyba“ (angl. „Defence of Ukraine“), – patikslino Viktor Poliščiuk.

Jis pridūrė, kad, pagal Ukrainos švietimo ministerijos įsakymą, į mokytojo pareigas dažniausiai skiriami realios kovinės patirties turintys į atsargą išėję pareigūnai.

„Tokie mes čia, į Kretingą, ir atvykome“, – teigė V. Poliščiuk.

Ukrainoje privalomos karinio parengimo pamokos dešimtose ir vienuoliktose klasėse pradedamos nuo rugsėjo ir tęsiamos iki gegužės. Nuo šių pamokų mokiniams išsisukti neįmanoma – jos privalomos, ir, jeigu nelankytų, jaunuoliai negautų vidurinės mokyklos baigimo atestato.

„Nuo pat pradžių vaikams mes leidžiam suprasti, kad jie turi teises ir pareigas. Pareiga yra mokytis, o, pagal Konstitucijos 65-ąjį straipsnį, pareiga taip pat yra ir ginti bei saugoti savo šalies nepriklausomybę ir suverenitetą“, – kolegą papildė karinio rengimo mokytojas Maksim Priatkin iš Volodymyro.

V. Poliščiuk akcentavo, kad nesvarbu, kaip moksleivio karinis pasirengimas bus įvertintas – vienu, dvylika, dešimčia ar penkiais balais, bet atsisakyti tų pamokų negalima.

Programa – platesnė ir suvienodinta

Karinio parengimo disciplina, skirtingai negu Lietuvoje, Ukrainos mokyklose niekada ir nebuvo panaikinta, tik nuo 2024-ųjų programa tapo kur kas platesnė savo apimtimi, taip pat nebeskirstomos užduotys atskirai vaikinams ir merginoms.

Anksčiau vaikinai, kaip ir Lietuvoje sovietmečiu, daugiau gilindavosi į karybos žinias, o merginos – į medicinos sritį, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Dabar, teigė ukrainiečiai mokytojai, visi ugdytiniai mokosi vienodų dalykų: be ginklų ir karinės technikos pažinimo, be pirmosios pagalbos, – savisaugos principų, navigacijos, krizinių situacijų valdymo, nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų, taktinio orientavimosi, žvalgybos, dronų valdymo.

Kaip pasakojo V. Poliščiuk, programa „Ukraina gynybai“ dėstoma ne mokyklose ir ne licėjuose, o specialiai įsteigtuose treniruočių ir mokymo centruose, aprūpintuose simuliatoriais ir įranga. Iš viso Ukrainoje tokių centrų įsteigta per 900.

Moksleiviai čia renkasi 4-ioms pamokoms kartą per dvi savaites. Nesvarbu dėl kokios priežasties užsiėmimus kartais tenka praleisti – gal sirgo, gal kurie nors dalyvavo olimpiadoje ar savo mokyklos garbę gynė svarbiose futbolo varžybose, tačiau namų darbus privalo pasižiūrėti elektroniniu būdu ir užduotis atlikti.

„Jeigu pamatau, kad neprisijungė, nesidomėjo, esu griežtas, ir tuo naudojuosi, baudžiu mažu pažymiu, – atviravo Viktor. – Įsivaizduokit, vietoj dešimtuko gauti septynetą kokiai pavyzdingai olimpiadininkei ar turnyrininkui – ne kažin kas.“

Svarbiausia praktika

Maksim teigimu, dešimtų ir vienuoliktų klasių užsiėmimai pas juos organizuojami du kartus per savaitę po 4 valandas. Pagrindinis dėmesys nukreipiamas praktiniams pratimams – 70 proc., o teorijos temos sudaro 30 proc.

Gavus tėvų sutikimą, vienuoliktųjų klasių mokiniai mokslo metų pabaigoje dalyvauja lauko mokymuose. Stovyklos trunka po dvi dienas, organizuojamos su nakvyne. Mokiniai būna suskirstomi į mokymo būrius, vadovu paskiriamas kuris nors iš jų pačių. Vadovo pareiga – per pratybas užtikrinti personalo, ginklų ir turimų išteklių saugumą, atremti diversinę grupę, kurią sudaro instruktoriai.

„Moksleiviams mes sukuriam sąlygas, panašias į karo“, – akcentavo Maksim.

Svečiai pasakojo, kad tarp kaimyninių Ukrainos miestų vyksta karinės moksleivių varžybos. „Bet ne dėl to, kad svarbu laimėti, o kad jaunuolis paskui galėtų eiti iškelta galva, žinodamas, kad jis yra geriausias snaiperis, kad greičiausiai iš visų moka išardyti ir surinkti automatą“, – kalbėjo Viktor.

„Ukrainos gynybos“ programos privalo mokytis visi tos šalies vaikai, išimčių nedaroma. Meras Antanas Kalnius pasiteiravo apie turinčiųjų specialių poreikių, pavyzdžiui, autistiškų, ugdytinių galimybes. Pasirodo, negalintiems dalyvauti praktiniuose užsiėmimuose sudaroma individuali, labiau pažintinė, programa: jie mokomi apie ginklų rūšis, sužino, kokias funkcijas atlieka Nacionalinio saugumo taryba, kuo ji skiriasi nuo Vidaus reikalų ministerijos ir panašiai.

Su keturiais specialiųjų poreikių turinčiais moksleiviais individualiai sakė dirbantis ir vienas šios delegacijos narių – Nazar Zabavskij.

Vydmantų gimnazijos direktorė Rasa Stonkuvienė pasidomėjo, ar Ukrainos jaunuoliams, baigusiems programą „Gynyba Ukrainai“, reikia atlikti ir karinę tarnybą?

Kaip buvo paaiškinta, baigusieji mokymus gauna pažymį ir atestatą, bet, esant reikalui, gali būti pašaukti tarnauti arba mobilizuojami. Mobilizuojamojo amžius šiandien – 25-eri metai.

Turim suprasti ir ruoštis

Pasiklausęs kolegų iš Ukrainos pasakojimo apie karinį jaunuolių parengimą jų šalyje, rajono Tarybos narys Pranciškonų gimnazijos mokytojas Vilius Adomaitis Lietuvos mokyklose mokiniams duodamas vadinamąsias socialines valandas, gyvenimo įgūdžių pamokas pavadino reikalo imitacija.

„Aš neteigiu, kad to nereikia, bet karinio parengimo pamokos turėtų būti sugrąžintos ir prilygintos matematikai arba gimtajai kalbai. Ukrainoje karinis parengimas išliko, o pas mus – ne, nes galvojom, kad esam saugūs. Taip nėra, – kalbėjo V. Adomaitis. – Tai, ką šiandien pasakoja ukrainiečiai, norėčiau, kad pasiektų kiekvieną ministrą, merą, prezidentą.“

Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos direktorės Ramunės Liukienės nuomone, visų pirma, reikėtų pradėti keisti suaugusiųjų, mokinių tėvų, požiūrį. „Visi turim suprasti, ir turim ruoštis“, – neabejojo ji.

Marijos Tiškevičiūtės mokykloje ypač populiari tapo robotika, daugelis vaikų mėgsta konstruoti. „Tai nėra karinis rengimas, tačiau išmokę ir vėliau perėję į gimnaziją, galbūt moksleiviai pasirinks konstruoti dronus. Tai geras žingsnis – ne kariniame kontekste, bet vis tiek geras“, – kalbėjo R. Liukienė.

Ko nedaro valstybė, daro šauliai

Pasak mero Antano Kalniaus, dar 2022-aisiais Lietuvos kariai vykdavo į Ukrainą konsultuoti, o dabar – atvirkščiai, mūsiškiai iš ukrainiečių daug ko turi pasimokyti. Ir šiandien tie vaikinai į Kretingą atvažiavo pasidalinti patirtimi.

„Lietuvos mokyklose būtina grįžti prie karinio parengimo pamokų, po metų kitų taip ir bus“, – neabejojo meras. Jo teigimu, tai, ką turėtų daryti valstybė, dabar atlieka šauliai – būtent jie vaikus apmoko karinių dalykų.

„Labai norėčiau, kad šaulių gretos tik didėtų, ir pats aš esu tarp jų“, – atviravo A. Kalnius.

Renginyje dalyvavusi Kretingos generolo Vlado Nagevičiaus 305-osios šaulių kuopos vado pavaduotoja Ona Montrimienė pridūrė, kad jaunieji šauliai integruojami tiek dirbtuvėse kartu su suaugusiais gaminant dronus, tiek skraidant simuliatoriais atvirose erdvėse lauke.