Naujojoje koalicinėje sutartyje – įsipareigojimas įgyvendinti naujosios Vyriausybės programą

Koalicinėje sutartyje, su kuria susipažino ELTA, numatyta įgyvendinti jos programą, atliepiant Lietuvos saugumo poreikius, užtikrinant paramą Ukrainai bei  įgyvendinant kompleksines šeimos stiprinimo priemones. 

„Susitariančiosios šalys įsipareigoja kokybiškai ir sparčiai įgyvendinti Seimo patvirtintą Dvidešimt pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, užtikrinant Lietuvos saugumo poreikius, tvirtą paramą Ukrainai jos kovoje prieš Rusijos agresiją ir jos integracijos kelyje į Europos Sąjungą bei NATO, įgyvendinant kompleksines šeimos stiprinimo priemones siekiant spręsti sparčiai prastėjančią šalies demografinę situaciją. Koalicinėje sutartyje numatyti prioritetai bei sprendimai detalizuojami Vyriausybės programoje bei priemonių įgyvendinimo plane“, – rašoma parengtoje sutartyje. 

Šiuo metu veikia Ingos Ruginienės vadovaujama Dvidešimtoji Lietuvos Vyriausybė. 

Prioritetai – nuo gynybos iki šeimos

Koalicija išskyrė savo veiklos prioritetus. Tarp svarbiausių darbų – įsipareigojimas užtikrinti Lietuvos gynybinį atsparumą, stiprinti kolektyvinės gynybos pajėgumus, civilinę saugą, kibernetinį atsparumą ir atsakingai valdyti gynybai skirtus išteklius. Skirti ne mažesnį nei 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimą, taip pat užtikrinti nuoseklų finansavimą civilinės saugos ir kitoms valstybės atsparumo stiprinimo reikmėms. 

Žadama siekti ilgalaikio ir nepertraukiamo JAV karinių pajėgumų buvimo Lietuvoje, laikant JAV buvimą esminiu atgrasymo prioritetu. Įsipareigojama visokeriopai remti Ukrainą, siekti jos pergalės, atstatymo ir integracijos į Europos Sąjungą bei NATO.

Tarp koalicijos prioritetų įrašytas ir kibernetinio saugumo stiprinimas. Žadama parengti valstybinių registrų ir ypatingos svarbos informacinių sistemų auditų planą, numatyti ir įgyvendinti technines priemones, padedančias apsaugoti valstybės informacinėse sistemose laikomus duomenis nuo netyčinio ar neteisėto duomenų sunaikinimo, praradimo, pakeitimo, atskleidimo ar kitokio neleistino tvarkymo. Be to – griežtinti asmeninę atsakomybę už duomenų saugos reikalavimų nesilaikymą.

Koalicija įsipareigoja įgyvendinti konkurencingumo ir produktyvumo didinimo politiką, orientuotą į pažangiosios gamybos, inovacijų, MTEPI, eksporto, investicijų, energetinio savarankiškumo ir prieigos prie kapitalo stiprinimą, skatinti nacionalinio verslo plėtrą. Taip pat – parengti Nacionalinę strategiją dėl Lietuvos konkurencingumo skatinimo.

Šeimos politikos srityje ketinama gerinti sąlygas kurti šeimą ir auginti vaikus. Tarp įsipareigojimų – peržiūrėti vaiko išmokų sistemą, didinti paramą šeimoms, plėsti vaikų priežiūros prieinamumą, stiprinti neformalųjį ugdymą, vaiko dienos centrus, visos dienos mokyklą ir šeimai reikalingų paslaugų tinklą regionuose, iki 2027 m. pabaigos siekti įvesti nemokamą visų pradinių klasių mokinių ir kt.

Trijų partijų koalicija žada pažaboti kainų poveikį žmonių gyvenimui didinant pajamas, skatinant darbą ir stiprinant socialinį saugumą. Taip pat ketinama užtikrinti lygias galimybes gauti kokybišką švietimą ir stabiliai veikiančią sporto sistemą, ilginti vidutinę kokybiško ir sveiko gyvenimo trukmę, gerinti susisiekimo infrastruktūros būklę ir kurti darnų susisiekimą visoje Lietuvoje.

Teisėtvarkos srityje valdantieji žada stiprinti viešąją tvarką, teisingumą ir žmogaus teisių apsaugą, didinti teisėsaugos pareigūnų skaičių regionuose, investuoti į jų darbo sąlygų gerinimą, kvalifikacijos kėlimą ir socialines garantijas. Tarp prioritetų – ir kova su korupcija, mokesčių vengimu, šešėline ekonomika, neskaidriais viešaisiais pirkimais ir piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi.

Sieks normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija

Žemės ūkio srityje žadama kurti gyvybingą kaimą, konkurencingą ir tvarų žemės ūkį, mažinti biurokratinę naštą ūkininkams, skatinti žemės ūkio produktų perdirbimą į aukštesnės pridėtinės vertės produktus ir kt.

Tarp valdančiosios koalicijos prioritetų įrašytas ir Lietuvos miškų strategijos sukūrimas. Žadama didinti Lietuvos miškingumą, skatinti gamtai artimos miškininkystės principus, riboti plynuosius kirtimus saugomose teritorijose ir jautriausiose teritorijose. Taip pat nurodoma, kad ketinama „reikšmingai padidinti tvarios miškininkystės apimtis valstybiniuose miškuose“.

Koalicinėje sutartyje nurodoma, kad kultūra bus laikoma nacionalinio saugumo ir visuomenės atsparumo dalimi, ypač informacinio karo, dezinformacijos ir istorijos klastojimo sąlygomis. „Stiprinsime lietuviškos kultūros, lituanistikos, istorinės atminties, dokumentikos, istorinių filmų, edukacinių projektų, etnokultūros, nematerialaus kultūros paveldo, tautodailės ir pilietiškumo sklaidą. Kelsime kultūros darbuotojų prestižą ir nuosekliai didinsime jų darbo užmokestį, tobulinsime menininkų ir meno kūrėjų socialinių garantijų sistemą, stipendijų ir rezidencijų programas“, – sakoma koalicijos sutartyje.

Be kita ko žadama stiprinti regionus, savivaldą, viešąjį administravimą ir skaitmeninę valstybę, užbaigti žemės grąžinimo procesą Vilniuje ir kituose miestuose, mažinti savivaldybių prisidėjimo prie ES projektų intensyvumą iki 40 proc., pakeisti teisinį reglamentavimą taip, kad savivaldybių iš ILTE pasiskolintos lėšos prisidėjimui prie ES projektų nebūtų įskaičiuojamos į skolos rodiklius.

„Vykdysime aktyvią, konstruktyvią, nuspėjamą ir konsensusu grįstą užsienio politiką“, – žada nauja valdančioji koalicija. 

Tarp prioritetų čia – parama Ukrainai, NATO vienybės, strateginės partnerystės su JAV, Vokietija, Lenkija, Šiaurės ir Baltijos šalimis stiprinimas.

„Užsienio politikoje laikysimės Lietuvos suvereniteto, tarptautinių įsipareigojimų ir vertybinės pozicijos. Sieksime normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks yra kitose ES valstybėse narėse, tačiau tik abipusiškumo, Lietuvos suvereniteto, ES bendrosios pozicijos ir nacionalinio saugumo interesų pagrindu”,  – pažymima dokumente.

Išlaikoma supaprastinto neliečiamybės panaikinimo nuostata

Naujojoje koalicinėje sutartyje, kaip ir ankstesnėje, bus išlaikoma nuostata, jog bet kuris valdančiųjų atstovas, dėl kurio teisinės neliečiamybės panaikinimo į Seimą kreiptųsi generalinė prokuratūra, turi sutikti, jog jo imunitetas būtų panaikintas supaprastinta tvarka. 

„Bet kuris koalicijos narys, dėl kurio neliečiamybės panaikinimo į Seimą kreipiasi Generalinė prokuratūra, iš karto viešai Seimo posėdyje padaro pareiškimą, jog sutinka, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta, nesudarant tyrimo komisijos dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Ši nuostata taikoma be politinių išlygų, nes koalicijos patikimumas negali būti statomas ant imuniteto gynybos“, – teigiama parengtame dokumente. 

2024 metų rudenį socialdemokratų suburtos koalicijos sutartyje buvo numatyta, jog valdančiosios daugumos narys, dėl kurio teisinės neliečiamybės naikinimo generalinė prokurorė kreipiasi į Seimą, sutinka šią procedūrą atlikti supaprastinta tvarka. Visgi, tokios normos laikėsi ne visi – pavyzdžiui, socialdemokratų frakcijos atstovas Arūnas Dudėnas nesutiko spręsti klausimo supaprastina tvarka, be to jo imunitetas Seimo sprendimu liko nepanaikintas.

Be to, praėjusių metų vasarą Remigijaus Žemaitaičio vadovaujami „aušriečiai“ išsiderėjo, jog sutartyje būtų įrašyta išlyga, pagal kurią frakcija įsipareigojo įgyvendinti šią nuostatą pilna apimtimi, išskyrus atvejus, kai konkretus frakcijos narys motyvuotai prašo Seimo sudaryti tyrimo komisiją ir kad sprendimą dėl neliečiamybės panaikinimo priimtų Seimas. 

Valdančiųjų atstovai negali trukdyti įstatymų pasiūlymų priėmimui

Sutartyje taip pat pažymima, jog valdantiesiems priklausantys Seimo nariai, nepritariantys Vyriausybės ar koalicinių frakcijų teikiamiems bendriems pasiūlymams, turi teisę jų neparemti, tačiau negali aktyviai trukdyti šių iniciatyvų priėmimui. 

„Jeigu Seimo narys, priklausantis koalicinei daugumai, nesutinka su Vyriausybės arba Seimo koalicijos frakcijos teikiamais bendrais pasiūlymais, jis turi teisę jų neremti dėl sąžinės, įsitikinimų ar esminio politinio nesutarimo, tačiau jis negali aktyviai trukdyti jų priimti, privalo apie tai iš anksto informuoti savo frakcijos seniūną ir, jei klausimas gali turėti esminę įtaką koalicijos stabilumui, Koalicinę tarybą“, – pažymima dokumente. 

„Koalicinės daugumos frakcijų rinkimų programų įsipareigojimai, kurie nėra įtraukti į bendrą koalicijos sutartį, Vyriausybės programą ar Koalicinės tarybos patvirtintus papildomus susitarimus, gali būti vykdomi atskirai pačioms frakcijoms ieškant paramos Seime, tačiau negali būti pateikiami kaip bendras koalicijos įsipareigojimas“, – rašoma parengtoje sutartyje. 

Išskiriami sąžinės balsavimo klausimai 

Parengtos sutarties priede pažymima, jog koalicijos partnerių nuomonės pasaulėžiūriniais, šeimos politikos bei žmogaus teisių klausimais gali skirtis. Tad numatyta, jog tokiai situacijai susiklosčius, koalicinė taryba turės būti iš anksto nustačiusi, ar atitinkamas klausimas yra laikomas koaliciniu įsipareigojimu, ar priskiriamas balsavimui pagal sąžinę. 

„Koalicijos partneriai pripažįsta, kad atskirais pasaulėžiūriniais, šeimos politikos, bioetikos ir žmogaus teisių klausimais frakcijų narių pozicijos gali skirtis. Tokiais atvejais koalicinė taryba iš anksto nustato, ar klausimas laikomas koaliciniu įsipareigojimu, ar sąžinės balsavimo klausimu (…). Sąžinės balsavimo klausimais gali būti laikomi tik tie klausimai, kurie nėra tiesiogiai įtraukti į Seimo patvirtintą Vyriausybės programą, šią sutartį ar jos priedus kaip bendras koalicijos įsipareigojimas“, – rašoma sutarties priede. 

Taip pat pažymima, jog partnerystės, civilinės sąjungos, vienos lyties asmenų santuokos, atskirų bioetikos, reprodukcinės sveikatos ir ugdymo turinio klausimų svarstymas negali būti naudojamas kaip pagrindas blokuoti Vyriausybės programoje numatytų socialinių, sveikatos, švietimo, žmogaus teisių, smurto prevencijos ar nediskriminavimo priemonių įgyvendinimą. 

„Ugdymo turinio, lytinio ugdymo, sveikatos raštingumo ir reprodukcinės sveikatos klausimais koalicijos partneriai siekia tėvų, mokyklų bendruomenių, sveikatos ekspertų ir švietimo specialistų dialogo, tačiau pripažįsta, kad valstybė privalo užtikrinti vaikų saugumą, sveikatą, mokslu grįstą prevenciją ir konstitucinį švietimo prieinamumą“, – teigiama dokumente. 

Kaip skelbta, praėjusį penktadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai baigė koalicinės sutarties projektą. 

Šį dokumentą pasirašyti ketinama šią savaitę. Numatyta, jog sutartį, kaip ir pastarąjį kartą, pasirašys ne partijų pirmininkais, o Seime veikiančių frakcijų seniūnai – Orinta Leiputė, Lukas Savickas bei Jaroslavas Narkevičius. 

Šią savaitę taip pat turėtų būti konkrečiai sutarta ir dėl ministrų portfelių.