Apklausa: lietuviai palankiausiai vertina Ukrainos, Lenkijos ir JAV lyderius, palaikančių Putiną beveik nėra

(3)

Tarp Lietuvos gyventojų palankiausiai vertinamų užsienio valstybių lyderių – Ukrainos, Lenkijos ir JAV prezidentai, rodo Eltos užsakymų atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.

Tuo metu teigiamai apie valstybių agresorių – Rusijos ir Baltarusijos – lyderius atsiliepia vos keli procentai šalies gyventojų. Šių Lietuvai kaimyninių bei karinius veiksmus Ukrainoje vykdančių valstybių vadovų kompanijoje – ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas.

„Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad per metus krito ir įtampas su Kremliumi diplomatinėmis priemonėmis siekusių spręsti Europos lyderių – Vokietijos ir Prancūzijos vadovų – reitingas.

O apie vienos įtakingiausių Vakarų valstybių – Jungtinės Karalystės – lyderį Rishi Sunaką didžioji dalis Lietuvos gyventojų nuomonės neturi.

Apklausos metu Lietuvos gyventojų buvo prašoma pasakyti savo nuomonę apie 11 valstybių vadovų. Respondentai savo poziciją išsakė apie Baltarusijos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Kinijos, Lenkijos, Prancūzijos, Turkijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos lyderius bei Europos Komisijos (EK) pirmininkę.

Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį palankiai vertina aštuoni iš dešimties apklaustųjų (46 proc. labai palankiai ir 35 proc. greičiau palankiai). Lyginant su apklausa, atlikta prieš metus (2022 m. kovą), teigiamas Ukrainos prezidento vertinimas nepakito.  

Tik vienas iš dešimties jį vertina nepalankiai (4 proc. labai nepalankiai ir 6 proc. greičiau nepalankiai). 9 proc. respondentų apie V. Zelenskį neturėjo nuomonės.

Per 4 metus stipriai išaugo A. Dudos palaikymas

Tarp palankiausiai vertinamų lyderių ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, jis reitinge rikiuojasi iškarto po V. Zelenskio. Pastaraisiais metais palankus Lenkijos vadovo vertinimas augo.

Lyginant su tyrimu prieš metus, teigiamai vertinančių A. Dudą padaugėjo 9 procentiniais punktais (2022 m. kovą 68 proc. vertino palankiai ir 12 proc. nepalankiai).

Vasario mėnesio duomenimis, palankiai A. Dudą vertino daugiau nei du trečdaliai apklaustų Lietuvos gyventojų (23 proc. labai palankiai ir 54 proc. greičiau palankiai), dešimtadalis jį vertina nepalankiai (2 proc. labai nepalankiai ir 9 proc. greičiau nepalankiai), o 12 proc. apklausos dalyvių neturėjo nuomonės.

Matomas itin ryškus pokytis, žvelgiant į A. Dudos vertinimą 4 metų perspektyvoje. Per paskutinius 4 metus palankiai vertinančių Lenkijos vadovą padaugėjo net 35 procentiniais punktais (2019 m. kovą 52 proc jį. įvertino palankiai, o 24 proc. nepalankiai).

Per metus atsirado daugiau palaikančių JAV prezidentą

JAV prezidentas Joe Bidenas – taip pat tarp užsienio valstybių lyderių, kuriuos Lietuvos gyventojai vertina palankiausiai. JAV vadovą teigiamai vertina septyni iš dešimties apklaustų gyventojų (24 proc. labai palankiai ir 46 proc. greičiau palankiai).

Tuo metu penktadalis vertina nepalankiai (5 proc. labai nepalankiai ir 16 proc. greičiau nepalankiai), o dešimtadalis (9 proc.) neturėjo nuomonės.

Lietuvių palankus požiūris į Baltųjų rūmų šeimininką pastaraisiais metais stiprėjo. Per paskutinius metus palankiai vertinančių JAV prezidentą padaugėjo 4 procentiniais punktais (2022 m. kovą jį palankiai vertino 66 proc. ir 23 proc. nepalankiai).

Vertinant pagal palankumą – toliau reitinge rikiuojasi EK pirmininkė Ursula von der Leyen. Ją palankiai vertina beveik septyni iš dešimties apklaustų gyventojų (18 proc. labai palankiai ir 49 proc. greičiau palankiai), septintadalis EK pirmininkę vertina nepalankiai (3 proc. labai nepalankiai ir 12 proc. greičiau nepalankiai), o kiek mažiau nei penktadalis (18 proc.) apie Briuselio lyderę nuomonės neturėjo.

Per paskutinius metus teigiamai vertinančių EK pirmininkę padaugėjo 6 procentiniais punktais (atitinkamai tokia pat dalimi sumažėjo neturinčių apie ją nuomonės).

Per metus sumažėjo palankus O. Scholzo ir E. Macrono vertinimas

Penketuką palankiausiai vertinamų lyderių užbaigia Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas. Ir nors Eliziejaus rūmų šeimininką palankiai vertina du iš trijų Lietuvos gyventojų (8 proc. labai palankiai ir 59 proc. greičiau palankiai), per pastaruosius metus jo teigiamas vertinimas tarp lietuvių sumenko.

Lyginant su 2022 m. kovą atliktu tyrimu, palankiai vertinančių Prancūzijos prezidentą sumažėjo 5 procentiniais punktais (tokia pat dalimi per metus padaugėjo jį vertinančių nepalankiai).

Vasario mėnesio duomenimis, penktadalis Lietuvos gyventojų Prancūzijos prezidentą vertina nepalankiai (3 proc. labai nepalankiai ir 17 proc. greičiau nepalankiai), o kiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) neturėjo nuomonės.

Įtakingiausios Europoje valstybės lyderis Olafas Scholzas – už penketuko ribų. Jo vertinimas per metus sumenko 5 procentiniais punktais. Vokietijos kanclerį paskutinių apklausų duomenims palankiai vertina pusė apklaustų Lietuvos gyventojų (4 proc. labai palankiai ir 45 proc. greičiau palankiai), ketvirtadalis jį įvertino nepalankiai (3 proc. labai nepalankiai ir 21 proc. greičiau nepalankiai), panašiai tiek (27 proc.) apie jį neturėjo nuomonės.

Beveik pusė šalies gyventojų neturi nuomonės apie Didžiosios Britanijos premjerą

Dar didesnė dalis visuomenės gyventojų Lietuvoje neturi nuomonės apie Didžiosios Britanijos premjerą Rishį Sunaką. Net 47 proc. apklaustųjų negalėjo pasakyti, ką mano apie praėjusių metų spalį vadovauti pradėjusį politiką.

Apklausos duomenimis, palankiai jį vertina trys iš dešimties gyventojų (8 proc. labai palankiai ir 22 proc. greičiau palankiai), ketvirtadalis jį vertina nepalankiai (5 proc. labai nepalankiai ir 18 proc. greičiau nepalankiai).

Lyginant su prieš metus vykusia apklausa (2022 m. kovą), tuometinį premjerą Borisą Johnsoną du iš trijų respondentų įvertino palankiai (65 proc.) ir penktadalis (20 proc.) nepalankiai. Taigi, dabartinį Didžiosios Britanijos premjerą teigiamai įvertino perpus mažiau gyventojų.

Tarp nepalankiausiai vertinamų – Turkijos ir Vengrijos lyderiai

Kitus į apklausą įtrauktus valstybių lyderius Lietuvos gyventojai linkę vertinti labiau neigiamai nei teigiamai.

Pavyzdžiui, Turkijos lyderį Recepą Tayyipą Erdoganą palankiai vertina ketvirtadalis Lietuvos gyventojų (1 proc. labai palankiai ir 24 proc. greičiau palankiai), beveik pusė jį vertina nepalankiai (8 proc. labai nepalankiai ir 37 proc. greičiau nepalankiai), o trys iš dešimties (30 proc.) neturėjo nuomonės.

Tarp nepalankiai vertinamų užsienio valstybių lyderių ir kontroversiškai vertinamas Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas.

Dviprasmišką poziciją Rusijos atžvilgiu užėmusį ir su Europos Sąjungos (ES) institucijomis konfrontuojantį politiką kas antras Lietuvos gyventojas vertina nepalankiai (17 proc. labai nepalankiai ir 32 proc. greičiau nepalankiai).

Tuo tarpu teigiamai Vengrijos vadovą įvertino penktadalis respondentų (2 proc. labai palankiai ir 18 proc. greičiau palankiai). Trys iš dešimties (31 proc.) neturėjo nuomonės.

Palankiai vertinančių V. Putiną ir A. Lukašenką – beveik nėra

Palankiai vertinančių ar neturinčių nuomonės valstybių agresorių atžvilgiu – beveik nėra.

Ukrainą užpuolusios Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kaip ir prieš metus vykusioje apklausoje, palankiai įvertino tik 3 procentai Lietuvos gyventojų (1 proc. labai palankiai ir 2 proc. greičiau palankiai), o devyni iš dešimties jį įvertino nepalankiai (74 proc. labai nepalankiai ir 18 proc. greičiau nepalankiai), 5 proc. neturėjo nuomonės.

Per paskutinius metus Rusijos vadovo vertinimas nepakito.

Lietuvoje panašiai vertinamas ir Rusijos sąjungininkės Baltarusijos neteisėtas prezidentas Aleksandras Lukašenka. Jį palankiai įvertino 6 procentai gyventojų (2 proc. labai palankiai ir 4 proc. greičiau palankiai) ir net devyni iš dešimties vertina nepalankiai (56 proc. labai nepalankiai ir 32 proc. greičiau nepalankiai), 6 proc. neturėjo nuomonės.

Lyginant su tyrimu prieš metus, neigiamas Baltarusijos vadovo vertinimas nepakito. Tačiau palyginus paskutinių tyrimų duomenis su apklausa prieš 4 metus (2019 m. kovą), nepalankiai vertinančių padaugėjo 35 procentiniais punktais (tada 30 proc. respondentų jį įvertino palankiai, 53 proc. nepalankiai ir 17 proc. neturėjo nuomonės).

Komunistinės Kinijos vadovas Xi Jinpingas vertinamas panašiai kaip ir pastarieji Maskvos ir Minsko lyderiai. Tiesa, kur kas daugiau apklausos dalyvių (25 proc.) jo atžvilgiu neturėjo nuomonės.

Pekino lyderį palankiai vertina kiek daugiau nei dešimtadalis apklaustų gyventojų (1 proc. labai palankiai ir 11 proc. greičiau palankiai), du iš trijų vertina nepalankiai (19 proc. labai nepalankiai ir 44 proc. greičiau nepalankiai). Lyginant su tyrimu, atliktu prieš metus, nepalankiai vertinančių Xi Jinpingą padaugėjo 19 procentinių punktų (nuo 46 proc. iki 63 proc.).

Tyrimą atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai”. Apklausa vyko 2023 metų vasario 15 – 28 d. Apklausti 1003 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni) visoje Lietuvoje, tyrimas vyko 111 atrankos taškų.

Tyrimo rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Tyrimo duomenys sverti tam, kad atspindėtų 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinių punktų.

2023 m. vasario tyrimo rezultatai lyginami su prieš metus vykusios apklausos rezultatais: reprezentatyvia Lietuvos gyventojų apklausa, kurią 2022 m. kovo mėnesį atliko kompanija „Baltijos tyrimai“. Buvo apklausti 1027 Lietuvos gyventojai visoje Lietuvoje, tyrimas vyko 120 atrankos taškų. Apklausos metodas: asmeninis interviu respondentų namuose.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder