Temos aktualumą atskleidė konferencijos metu skaityti net trylika pranešimų. Garbė pradėti teko VDU licėjaus „Sokratus“ mokytojų mentoriui Mišai Jakobui. Nepaisant visų šios asmenybės nuopelnus atskleidžiančių apdovanojimų (ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“, Riterio kryžius, šventojo Kristoforo statulėlė už nuopelnus švietimui, Švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklas, Tautybių departamento garbės ženklas, medalis „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“), į klausytojus prabilo susirūpinimo kupinas balsas. Jis ragino neužgesinti šviesos. Įstrigo atmintin mintis, kad į viską žiūrėti reikia plačiai, remiantis kritiniu mąstymu, atvira širdimi ir grįžus iš nuotolio negalima pradėti kontakto nuo to, ko mokiniai neišmoko, o reikia pradėti nuo socialinio - emocinio santykio kūrimo.
Pirmosios Lietuvoje Demokratinės mokyklos vadovas bei neformalaus moksleivių ugdymo organizacijos „Sėkmės mokykla“ įkūrėjas Nerijus Buivydas kalbėjo apie judumu grįstą mokymą. Jo pušyno apsuptyje įkurta mokykla – aiškių įsipareigojimų vaikams pavyzdys. Jo nuomone, pirmiausia reikia užtikrinti saugią, atvirą ir įkvepiančią aplinką, o tuomet siekti akademinių rezultatų. Pranešėjo teigimu, „gyvenime svarbiausi – 3 Š: šeima, švietimas ir športas...“. Linksmai, bet teisingai. Taip, gal paprašius mokinius pajudėti, jie nebūtinai tai padarys, bet jei aplinka atlieps mokinių poreikius, į veiklą juos įtraukti bus kur kas paprasčiau. Net ir koridoriuje įrengta biblioteka nebūtinai paskatins neramią, išdaigas krečiančią sielą nukniaukti kokią knygą, bet puoselės tradiciją skaityti.
Apie savitas, autentiškas erdves, skatinančias ugdymo(si) kokybę kalbėjo tiek Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos direktorė Dalia Dirgėlienė, tiek Alytaus Putinų gimnazijos direktorė Daiva Sabaliauskienė. Išpuoselėtos erdvės, visapusiškas vertybinis-patriotinis, akademinis ugdymas, bendradarbiavimas su soc. partneriais kuria pridėtinę vertę. Nepamirštas ir mokytojas. „Darbuotojai – brangiausias resursas“,- antrino Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos direktorė Daina Juškauskienė. Susitelkimas, bendro tikslo siekis bei pozityvus požiūris leidžia įveikti bet kokius, net ir nuotolinio mokymo, iššūkius.
Stebėtina, bet susidaro įspūdis, kad mokytojas net ir iš kirvio sriubą galėtų išvirti. Nors gerbiamas svečias Miša Jakobas kalbėjo apie nuotolinio mokymo spąstus tiek mokytojams, tiek mokiniams, tačiau konferencijoje pranešimus skaitę mokytojai kalbėjo įtikinamai. Kiek įvairiausių tarptautinių projektų, integruotų pamokų yra vykdoma, naujai atrastų virtualių modeliavimo programų pritaikoma ugdyme, organizuojamos mokinių darbų konferencijos. Akivaizdu, kad mokykla – tai ne sienos, tai žingeidūs, smalsūs, išradingi, mokinius motyvuojantys pedagogai.
Konferencijoje turėjome galimybę į ugdymo(si) ir aplinkos sąveiką pažvelgti ne tik iš pedagoginės, vadybinės, bet ir socialinės perspektyvos. Viktorija Jurkuvienė, BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro socialinė darbuotoja, atvejo vadybininkė, pristatė savo patirtį. Būtina suvokti, kad tarp pačių svarbiausių ir artimiausių vaikui aplinkų – šeimos ir mokyklos vyktų sklandus bendradarbiavimas. Kad ir kaip bebūtų gaila, ne visada tai pavyksta įgyvendinti, tad išgirdome raginimą neatsitolinti, bet eiti bendrystės keliu.
Platus pranešimų spektras leido įsitikinti, kad mokymo(si) aplinka – tai visos edukacinę vertę turinčios žmogaus gyvenimo ir veiklos erdvės (tiek fiziniu, tiek socialiniu aspektu) įgalinančios asmeninį individo tobulėjimą, pasiekiamą per mokymo(si) pastangas. Tad puoselėkime ne tik mokyklos erdves, bet ir tarpusavio santykius su kolegomis, mokiniais.
Rašyti komentarą