120-ąsias Salomėjos Nėries gimimo metines temdo desovietizacijos šešėliai

Praėjusį sekmadienį, lapkričio 17-ąją, sukako 120 metų po Salomėjos Nėries gimimo. Ilgą laiką tituluotai geriausiai lietuvių poetei pastaruoju metu iš valdžios elito tenka ne patys gražiausi epitetai.

Tik apsiginti pati ji jau negali, negali atsikirsti uoliems kritikams, kurie gyvos S. Nėries net nematę dabar bando visuomenei pasakoti, kokia ji buvo, ką galvojo ir kuo tikėjo. 

Ginti poetės atminimą tenka jos artimiesiems giminaičiams ir aktyviems piliečiams.

Pastarosiomis savaitėmis, artėjant S. Nėries 120-osioms gimimo metinėms, kai kuriuose šalies miestuose vyksta šiai datai skirti renginiai. 

Skaitomi S. Nėries eilėraščiai, prisimenama jos kūryba, vyksta diskusijos, rodomi spektakliai pagal rašytojos kūrybą.

Aktyviai naikinama iš viešųjų erdvių

Tačiau šventišką nuotaiką temdo desovietizacijos šešėliai. Miestai raginami keisti S. Nėries gatvių pavadinimus, o ugdymo įstaigoms nurodoma atsisakyti S. Nėries vardo.  

Neaiškus likimas laukia ir Vilniuje prie dabar jau buvusios S. Nėries vardo gimnazijos esančios skulptūros S. Nėriai.

Pernai įsigaliojus Desovietizacijos įstatymui, jį itin uoliai įgyvendina Desovietizacijos komisija, kuri vieną po kitos leidžia įvairias rekomendacijas dėl viešųjų erdvių. 

Itin kritiškai vertinama S. Nėris - komisija jau priėmė sprendimą nukelti Vilniuje esantį S. Nėries biustą, kurį dar 1974 m. sukūrė žinomi Lietuvos menininkai - skulptorius Vladas Vildžiūnas, architektai Gediminas Baravykas ir Gytis Ramunis.

Tuo tarpu Panevėžyje esanti atminimo lenta S. Nėriai galės likti. „Visais atvejais ir toliau konstatuojame, kad atminimo ženklai Salomėjai Nėriai pažeidžia desovietizacijos įstatymą. 

Tačiau Panevėžyje ji dirbo. Yra tik dvi vietos, kur ji mokytojavo - Lazdijai ir Panevėžys", - neseniai sakė komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas. 

„Rekomendavome palikti tą atminimo lentelę ir pridėti paaiškinamąją lentelę", - akcentavo jis.

Ginti S. Nėries garbės ėmėsi Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir poetės anūkė Salomėja Bučaitė. Pirmosios instancijos teismas skundą atmetė, tačiau nutartis apskųsta aukštesnės instancijos teismui.

Artimieji išgyvena širdgėlą

„Vakaro žinių" kalbinta S. Nėries anūkė S. Bučaitė neslėpė, kad bandymas ištrinti S. Nėries vardą iš viešųjų erdvių ją labai skaudina: „Jaučiu didelę širdgėlą dėl naikinamo močiutės atminimo.  

Bei neteisybę. Desovietizuotojai bando suversti visų bolševikų nuodėmes, - tai labai neteisinga! Manau, desovietizuotojai dirba ne nuo to galo. 

Nori nuversti poetei skirtą skulptūrą, o desovietizuoti asmenis, susijusius su KGB, neužtenka valios."

Itin močiutės atminimą sauganti S. Bučaitė sako, kad su valdžios diktuojama neigiama nuomone apie S. Nėrį jai susidurti netenka. 

Žmonės, su kuriais ji bendrauja, laikosi kitos pozicijos. „Ne, netenka, priešingai! Taip žmonės nemano, iš palaikymo, kurio sulaukiu, man taip neatrodo.

 Daug lankytojų, kuriuos sutinku sodyboje, S. Nėries gimtinėje, pasipiktinę. Jie reiškia nepasitenkinimą komisijos sprendimu. Lankytojai atvyksta ir iš Lietuvos, ir iš užsienio", - sakė S. Bučaitė.

Poetės anūkė ir vardą gavo savo močiutės garbei. Iki šiol nešioja ir jos pavardę, nes S. Nėris buvo slapyvardis, o iš tiesų Salomėja buvo Bačinskaitė-Bučienė.

Tiesa, su žinoma močiute, tėčio Sauliaus Balandžio Bučo mama, S. Bučaitė susipažinti nespėjo: „Savo močiutę pažinau iš jos dienoraščių, nuotraukų, tėčio pasakojimų, žmonių prisiminimų."

S. Nėries atminimas iki šiol gyvas ne tik S. Bučaitės širdyje, mintyse, namuose, bet ir kasdienybėje. Tad ir močiutės gimimo jubiliejaus datą ji pradėjo minėti jau nuo rugpjūčio mėnesio lankydamasi renginiuose Vilkaviškyje ir Alvite.  

„Nuotoliu žiūrėjau ir klausiau muzikinį vaizdo įrašą iš Klaipėdos. 120-ąsias gimimo metines minėsiu ir Vilniuje.  

Lapkričio 17 d., sekmadienį, eisim į bažnytėlę, aplankysim močiutės kapą Petrašiūnų kapinėse, grįžę namo valgysim pyragą. 

Namuose graži močiutės nuotrauka ir biustas", - sakė S. Nėries anūkė S. Bučaitė.

Interviu su buvusiu aktyviu antisovietinių mitingų dalyviu Lietuvoje Laimonu JUOZĖNU:

- Neseniai vykdėte bado akciją prieš S.Nėries biusto Vilniuje nukėlimą. Kokie atsiminimai iš tų dienų liko?

- Esu labai dėkingas visiems, kurie mane palaikė akcijos metu. Akcijos metu man paskambino disidentas kunigas Alfonsas Bulotas. 

Jis pasakė, kad mane palaiko, taip pat palaimino. Mane aplankė ir buvę lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai. 

Jie buvo labai nustebę, kad paminklą siekiama nukelti. Dar buvo atvykusi penkių asmenų grupė iš kito miesto. Jie taip pat labai palaikė akciją.

Priėjo ir viena vilnietė, buvusi 1987 m. rugpjūčio 3 d. vykusio antisovietinio mitingo prie A.Mickevičiaus paminklo dalyvė. 

Ji gana ilgai buvo su manimi. Taip pat mane kalbino Norvegijos žurnalistas, priėjo ir vienas Žurnalistų sąjungos narys, labai pasipiktinęs, kad paminklą ketinama nukelti.

Paskambino ir tuometis Seimo narys Dainius Kepenis. Pro šalį vienu metu pastebėjau einantį ir „laisvietį" Arūną Šilerį, buvusį Vilniaus vicemerą. 

Pakviečiau jį prieiti pabendrauti. Jis sakė, kad vardą pakeitusi buvusi S. Nėries vardo gimnazija jam atrodo daug gražesnė nauju vardu.  

Mums su juo diskutuojant apie S.Nėrį, aš pasakiau, kad kunigas Robertas Grigas dar 1987 m. lapkričio 1 d. Kaune prie Maironio kapo maždaug 7000 žmonių miniai padeklamavo S. Nėries eilėraštį „Tolimas sapnas". 

Prieš deklaruodamas, jis miniai pasakė, kad šis eilėraštis yra tarsi poetės atgaila už buvusią prosovietinę veiklą. Minia plojo. 

Aš dalyvavau tame mitinge. A. Šileriui taip pat pasakiau, kad S. Nėries atgaila, jos kultūrinis palikimas ir žmogiškumas yra daug aukščiau už jos prosovietinę veiklą. 

Desovietizacijos komisija viso to nevertina. 

Mirusi poetė negali apsiginti. Labai lengva su ja kovoti gyviems esantiems. A.Šileris, neatlaikęs argumentų, greitai pasišalino.

Vieną dieną pro šalį eidamas sustojo Lietuvos meno kūrėjų asociacijos vadovas Jonas Staselis. Jis taip pat išreiškė palaikymą.

Bado akcijos metu taip pat paskambino ir S. Nėries anūkė S. Bučaitė. 

Ji išreiškė palaikymą ir palinkėjo sveikatos.

- Tai rodo, kad sprendimo nukelti paminklą dalis visuomenės nepalaiko, bet drąsiai viešai apie tai mažai kalbama?

- Trūksta pasipriešinimo. Šiemet minimos 120-osios S. Nėries gimimo metinės. Sugalvoti nuimti paminklą būtent šiais metais, man atrodo, iš paprastos žmogiškos pusės, yra niekšiška.

Beje, sužinojau, kad Kelmėje buvo planuojama keisti S. Nėries gatvės pavadinimą. Bet buvo surengta gyventojų apklausa ir idėjai nepritarta. 

Tai reiškia, kad čia gyventojai yra kovingesni. Kodėl Vilniuje nerengiama apklausa?

 Kiek žinau, daug žmonių nepritaria paminklo nukėlimui Vilniuje. Nežinau, ar tai yra demokratija, kai saujelė žmonių nusprendžia už visus.

- Ar netrūksta didelių renginių tokiai progai?

- Organizuojami vietinio pobūdžio renginiai skirtinguose miestuose. 1987 m., kai dar nebuvo Sąjūdžio, o Lietuvoje buvo tarybų valdžia, buvo išleistas didžiulis plakatas su Maironio atvaizdu ir užrašu „Graži tu mano, brangi Tėvyne." 

Jis buvo pardavinėjamas knygynuose ir buvo skirtas Maironio 125-osioms gimimo metinėms. 

Argi okupacinė valdžia tam tikrais momentais buvo daug tolerantiškesnė kai kuriems rašytojams, nei dabartinė nueinanti konservatorių valdžia?

Desovietizacijos komisija iš viso yra keistas tvarinys. Kiek žinau, jų posėdžiai yra uždari. Man tai primena tarybinius metus, kai Komunistų partijos pirminės organizacijos organizuodavo uždarus posėdžius. Panašiai yra šiuo metu Lietuvoje. 

Mano nuomone, ši komisija turi būti kuo greičiau išformuota, o jos veikla turėtų susidomėti teisėsaugos institucijos dėl žymių Lietuvos istorinių asmenybių atminimo menkinimo.

- Kaip ir Kelmėje, taip ir Vilkaviškyje, buvo vykdyta apklausa dėl S.Nėries mokyklos pavadinimo keitimo. Nepritarus bendruomenei, vardas nepakeistas. Bet atrodo, kad kritikuoti Desovietizacijos komisijos sprendimus viešai nedrįstama?

- Radikalios nuomonės S.Nėries atminimo atžvilgiu trūksta. Tarybų laikais buvo griaunami paminklai, tarpukario Lietuvos metu pastatyti Lietuvos Nepriklausomybei. 

Buvo kėsintasi į Vytauto Didžiojo paminklą Varėnos rajone, Perlojoje. Žmonės apgynė. Kiek teko skaityti, budėjo dieną ir naktį. 

Netgi moksleiviai po pamokų. Brežnevinė valdžia padarė nuolaidą ir paminklas išsaugotas iki šių dienų.

Kam paminklai buvo griaunami? Nes tuometiniai ideologai klijavo etiketes. Panašiai vyksta dabar su S.Nėrimi, Juliumi Janoniu. 

Prieš kelerius metus ir J.Janonio mokyklos vardą buvo norima pakeisti, bet administracija ir bendruomenė pasipriešino.

- Kiek toliaregiška keičiantis valdžiai, keisti ir istoriją?

- Tam tikra prasme tai yra toliaregiška. Nes tokiu būdu norima palaipsniui mūsų tautą, ypač jaunąją kartą, mankurtizuoti, padaryti globalistais, kosmopolistais. 

Kad žmonės mažai žinotų Lietuvos istoriją, kultūrą.

Tačiau lazda turi du galus. Kils pasipriešinimas. 

Manau, jaunosios kartos pavieniai atstovai, kaip disidentai tarybiniais laikais, susidomės šių iškilių Lietuvos rašytojų kūryba.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder