Ar Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimai prieštarauja ES teisei?

Seimo narė primena, kad užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimus vetavo Prezidentas, jų priėmimui nepritarė LVŽS beikitos opozicinės partijos, tačiau valdantieji atmetė veto ir pakeitimai buvo priimti.

„ES direktyvos Dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo 6 straipsnio 5 dalis įtvirtina aiškią išimčių neturinčią nuostatą, kad „Jokiu būdu negalima reikalauti, kad už priemones, susijusias su darbuotojų sauga, higiena ir sveikata darbe, mokėtų darbuotojai." Kitaip tariant, ES teisė užtikrina, kad valstybių narių darbuotojai nemokėtų už priemones, kurios skirtos jų saugai ir sveikatai darbe apsaugoti.

Lietuvoje šios direktyvos nuostatos iki šiol visuomet buvo laikomasi ir darbuotojai už sveikatos patikrinimus nemokėjo. Dabar, kai Sveikatos apsaugos ministerija savo neveiklumu baigia sužlugdyti vakcinacijos procesą, buvo imtasi prievartinės politikos ir valdantieji, atmesdami Prezidento veto, priėmė sprendimą visą finansinę naštą užkrauti žmonėms, kurių jiems nepavyko įtikinti vakcinuotis", – sako Seimo narė A. Širinskienė.

Seimo narė pabrėžia, kad valdantieji negirdėjo nei konstitucinių Prezidento argumentų, nei susivienijusios opozicijos – sprendimas finansiškai nubausti vakcinuotis atsisakiusius žmones priimtas be didesnių debatų ir ES teisės analizės.

„Todėl nelieka nieko kito, kaip naudotis esamais teisiniais instrumentais ir kreiptis į Europos Komisiją, prašant inicijuoti ES teisės pažeidimo procedūrą. Europos Komisija turi šią galimybę.

Darbuotojams teikiamos garantijos turi būti vienodos visose šalyse ir iš ES teisės yra akivaizdu, kad už darbo saugą, darbuotojo sveikatą užtikrinančias priemones darbuotojai negali būti verčiami mokėti. Valdantieji apsisprendė priešingai – versti.

Baisiausia yra tai, kad mokėjimas daro pažeidžiamais mažiausiai uždirbančius darbuotojus – jiems ši našta, žinant COVID-19 testų kainas, yra nepakeliama", – pažymi Seimo narė A. Širinskienė.

Gavusi skundą dėl įtariamo ES teisės pažeidimo, Europos Komisija priima sprendimą, ar prieš įtariamą teisės pažeidimą padariusią valstybę narę pradeda oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

Valstybei atsisakius keisti pažeidimą sudarančius teisės aktus, Europos Komisijos ir valstybės narės ginčas dėl ES teisės pažeidimo persikelia į ES Teisingumo Teismą, kuris ir priima galutinį sprendimą bei užtikrina vienodą ES teisės taikymą visose valstybėse narėse. Apie įtariamą ES teisės pažeidimą Europos Komisijai gali pranešti kiekvienas ES pilietis, užpildydamas atitinkamą formą Europos Komisijos tinklapyje.