Nausėda sako norintis spręsti problemas švietime: dabar ne galvų kirtimo metas

„Tikrai norime kalbėtis apie tas problemas, kurios egzistuoja, jų, toli gražu, yra ne tik švietimo sektoriuje, bet ir kitur. Nesupaprastinkite klausimo, nuolat mėgstate suplokštinti – jeigu kažkur, kažką pakritikavai, tai kada nuims arba kada nukirs galvą? Ne galvų kirtimo metas dabar“, – žurnalistams teigė G. Nausėda.

„Turime kalbėtis ir kartu ieškoti sprendimo, kad švietimo sektorius gyventų kitokiomis nuotaikomis, kad tie pažadai, kuriuos suteikėme mokytojams būtų įgyvendinti. Man atrodo, tikrai niekas nesame skirtingose barikadų pusėse. Visi norime to paties, tik galbūt kitą kartą reikia ir daugiau ryžto, ir noro kalbėtis, ir spręsti problemas kartu“, – akcentavo jis.

Šalies vadovas antradienį „Žinių radijui“ teigė matantis daug iššūkių švietimo srityje, todėl pastarajam kyla klausimų, ar R. Popovienė nebando imituoti šių problemų sprendimo. Tuo metu į klausimą, ar tebepasitiki šios ministrės darbu, prezidentas tiesiogiai neatsakė.

Savo ruožtu R. Popovienė teigė gerbianti tokią nuomonę, bet tvirtino nesijaučianti imituojanti darbo. Ministrės vertinimu, šalies vadovo kritika buvo susijusi su kartelės dešimtokų Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP) atšaukimu.

Šalies vadovui užsiminus, kad artimiausiu metu jis tikisi susitikti su ministre, pastaroji trečiadienį sakė tokio kvietimo dar nesulaukusi.

Tuo metu premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė pasitikintis švietimo, mokslo ir sporto ministre R. Popoviene.

ELTA primena, kad Seimas nusprendė pritarti šalies vadovo veto ir siūlymui reikalavimą, pagal kurį pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik PUPP metu pasiekus bent slenkstinį pasiekimų lygį, nukelti iki 2029 metų rugsėjo 1 dienos.

Dar 2022 m. Seime buvo priimtos Švietimo įstatymo pataisos, pagal kurias pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir išlaikius PUPP ne mažiau kaip 4 balais.

Vis tik 2024 m. turėję įsigalioti pakeitimai buvo atidėti iki 2026-ųjų. Tačiau liepos viduryje Seimas apsisprendė priimti pakeitimus, kuriais atšaukiamas nuo šių metų rugsėjo 1-osios turėjęs įsigalioti reikalavimas pasiekti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų bent slenkstinį lygį, siekiant įgyti pagrindinį išsilavinimą.

Toks parlamento sprendimas papiktino dalį švietimo bendruomenės. 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos įteikė prezidentui G. Nausėdai kreipimąsi, kuriuo prašė vetuoti Seime priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą dėl PUPP kartelės atsisakymo.

Šalies vadovas liepos pabaigoje grąžino Seimui pakartotinai svarstyti priimtas įstatymo pataisas, kuriomis atšaukiami nuo rugsėjo turėję įsigalioti griežtesni reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui.