Konkrečių planų tai įgyvendinti per ateinančius trejus metus turi 15 proc. gyventojų. Tarp dažniausiai nurodomų būsto keitimo priežasčių – noras gyventi modernesniame ar geresnės kokybės name ir siekis turėti didesnio energinio efektyvumo būstą.
Maždaug kas dešimtas šalies gyventojas turimą būstą norėtų pakeisti į individualų namą.
„Gyventojų poreikis ieškoti naujesnio, komfortiškesnio ir mažesniu energijos suvartojimu išsiskiriančio būsto išlieka didelis. Tai patvirtina ir mūsų būsto paskolų portfelis, kuriame didesniąją dalį išduodamų būsto paskolų sudaro finansavimas naujos statybos butui ar namui įsigyti.
Be to, šįmet išryškėjo nauja tendencija − gyventojai vis dažniau domisi galimybėmis pagerinti turimo būsto energinį naudingumą, sumažinant jo išlaikymo išlaidas“, – teigia „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.
Pasak P. Ladziato, gyvenimas pandemijos padiktuotomis sąlygomis prisidėjo prie gyventojų noro pakeisti turimą būstą arba pagerinti įvairias jo ypatybes. Pavyzdžiui, palyginti su analogiško 2019 m. atlikto tyrimo rezultatais, planuojančiųjų per artimiausius kelerius metus pakeisti būstą skaičius išaugo trečdaliu.
„Swedbank“ tyrimas taip pat parodė, kad be išvardintų priežasčių keltis į naujus namus gyventojus taip pat motyvuoja noras gyventi patogesnėje vietoje arba tylesnėje aplinkoje. Įdomu tai, kad 4 proc. gyventojų pageidautų dabartinį būstą keisti į mažesnio ploto būstą.
Išvystyta infrastruktūra yra svarbesnė didmiesčių gyventojams, tuo metu bendrai šalies mastu šiam aspektui teikiama mažesnė reikšmė, rodo tyrimo rezultatai.
„Pastebėjome, kad būsto ieškantys sostinės Vilniaus gyventojai pirmenybę teikia aukštesnės kokybės namams, tylesnei gyvenamajai aplinkai ir strategiškai patogesnei lokacijai. Tokius motyvus įvardijo maždaug kas dešimtas vilnietis. Tuo metu Kauno gyventojai naujus namus renkasi pagal ekonominį naudingumą, o klaipėdiečiai yra linkę pirmiausia kraustytis į aukštesnės kokybės būstą“, – tyrimą komentuoja P. Ladziato.
Pasak „Swedbank“ atstovo, daugiausiai – penktadalis arba 20 proc. – respondentų, ketinančių persikelti į individualų namą, yra jauni 25–34 m. amžiaus sulaukę asmenys. Lyginant namui prioritetą skiriančius respondentus pagal jų geografinę lokaciją, išsiskiria ne Vilnius, o kiti didesni šalies miestai.
„Kaip rodo tyrimo rezultatai, ekonomiškesniu būsto variantu dažniau domisi 35–55 m. amžiaus respondentai, o būsto modernumas ir kokybė labiausiai rūpi 45–54 m. sulaukusiems gyventojams“, − sako P. Ladziato.
Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė SKDS. Tyrimo metu Lietuvoje apklausta 1003 gyventojų nuo 18 iki 75 m. amžiaus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą