Daina Bosas piktinasi – dukrai padaryta reputacinė žala prieš banką

(15)

Didelio susidomėjimo sulaukusi Dainos Bosas šeimos istorija, kuomet iš verslininkės dukters banko sąskaitos per klaidą buvo išieškoma kelių šimtų eurų suma, sulaukė atomazgos – valstybinės institucijos pinigus grąžino jau kitą dieną, po to kai neeiline situacija susidomėjo žiniasklaida. Nors žinomos verslininkės atžala santaupas atgavo, D. Bosas įžvelgė ir kitų skriaudų, kurias padarė ši sisteminė klaida. Viena jų – nukentėjusio asmens reputacija. Kiek tokia baimė pagrįsta? Delfi pakomentavo ir ekspertė.

D. Bosas įžvelgė ir kitą problemą

Žinomos verslininkės D. Bosas dukra, atsidariusi savo banko sąskaitą, liko šokiruota – iš turėtų santaupų netikėtai liko minusinė suma. Studentė puolė skambinti bankui, manydama, kad ją kažkas apvogė, tačiau merginą informavo, jog pinigus nuskaičiavo „Sodra“ – esą ji nesumokėjo privalomųjų PSD įmokų ir Ligonių kasos nurodė skolą išieškoti. Tėvų išlaikoma Marija Randers patikino, kad čia įsivėlė klaida, nes ji vis dar yra studentė. Institucijos klaidą pripažino, tačiau nukentėjusi D. Bosas šeima planuoja kreiptis į teismą.

Su neteisybe susidūrusi verslininkė įžvelgė ne tik įvykdytą finansinę žalą, bet ir kitą opią problemą. Daina nuogąstauja, kad asmuo, iš kurio valstybinės institucijos per klaidą išieškojo pinigus, prieš banką ar kitas kredito įstaigas gali atrodyti kaip nemokus, nepatikimas klientas. Būtent dėl šios priežasties manoma, kad ateityje gali kilti problemų, norint pasiimti paskolą.

„Ko gero, svarbiausias dalykas visoje šioje istorijoje, tai – sugadinta banko kreditinė istorija ir reputacijos atstatymas. Gal daug kas šito nežino, tačiau visi taip į kreditą nuvesti žmonės yra įtraukiami į juodus kredito sąrašus ir po to ateityje, kai norėsite pasiimti paskolą būstui ar mokslui, jums tą kortą tiesiog ištrauks ir sakys – jūs turite suteptą reputaciją, esate nemokus klientas ir mes jums paskolos neduosime.

O po to galėsite įrodinėti, kad čia buvo kalta „Sodra“ ir Ligonių kasos. Žmonės, tokie kaip mes, kurie žiūri 10 žingsnių į priekį, galvoja apie savo gyvenimą, ateitį ir tikrai tokių dalykų nori išvengti, nori viską ištaisyti, nes tai, kas įvyko, nėra mūsų kaltė“, – pasakojo D. Bosas.

Kaip tikino verslininkė, santaupas banke laikanti M. Randers šioje situacijoje sulaukė patarimo.

„Jai patarė nelaikyti sąskaitos minuse, nes tai jai gali daryti įtaką ateityje. Ji automatiškai papuola į nemokių klientų sąrašą. <...> Štai dar tokių nemalonumų jaunam žmogui, kuris tik pradeda gyvenimą, padaro mūsų valstybė. Žmogus paženklinamas dėme“, – apmaudo neslėpė Daina.

„Finale vis tiek klientas yra atsakingas, ne „Sodra“, – guodėsi D. Bosas.

Bankų asociacijos atstovė ramina

Delfi kreipėsi į Lietuvos bankų asociaciją (LBA), siekiant sužinoti, ar iš tiesų tokia ar panaši situacija gali tapti dėme. Koks banko požiūris į asmenį, kurio banko istorijoje matoma, kaip valstybinės institucijos išieškojo skolą. Taip pat domėtasi, ar nekaltumo įrodinėjimas ir reputacijos gerinimas prieš banką – ilgas kelias?

„Pirmiausia norėtume nuraminti – nutikus panašiai klaidai, pakanka pateikti kredito įstaigai tai įrodančią informaciją ir netikslūs duomenys bus ignoruojami. Šiuo atveju procesas labiausiai priklauso nuo paties kliento pasirengimo paaiškinti situaciją, atsakyti į klausimus. Tai aktualu, pavyzdžiui, norint gauti paskolą arba pasinaudoti analogiška finansine paslauga, kuriai būtinas asmens kreditingumo vertinimas. Ši procedūra yra įprasta kredito įstaigų praktika ir jos baimintis nereikėtų.

Be to, asmenys, patekę į panašią situaciją dėl klaidingų duomenų, turi teisę kreiptis į kredito biurą „Creditinfo“ su prašymu juos ištrinti, kad kredito istorijoje netikslumo nebeliktų.

Kiekvieno iš mūsų kredito istoriją sudaro tiek finansinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, paskolų, mokėjimo drausmingumas, tiek įsiskolinimų įvairiems paslaugų teikėjams ar įstaigoms apžvalga – tarkime, už elektrą, telekomunikacijų paslaugas, šiukšlių išvežimą.

Lietuvos bankų asociacijos narių praktikoje tokie atvejai nėra dažni, tačiau retkarčiais pasitaiko, kas klientas tik iš banko sužino apie savo kad ir nedidelę skolą, pavyzdžiui, telekomunikacijų bendrovei ar mokesčių inspekcijai. Bendras patarimas visiems – atidžiai stebėti visų savo įsipareigojimų vykdymą, rūpestingai laikytis kreditų grąžinimo, įmokų mokėjimo grafiko, neignoruoti mokėjimo priminimų ir reguliariai pasitikrinti banko sąskaitą“, – Delfi komentavo LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Teisybės ieškos teisme

Nors per klaidą pasisavintus pinigus valstybinės institucijos jau grąžino, Daina teisybės planuoja ieškoti teisme iš principo.

„Prašysiu teismo grąžinti ne tik tai, kas buvo per klaidą nuskaičiuota, bet ir banko pavedimų, Registro centro taikytus mokesčius. Gal pavieniui tai ir nėra dideli pinigai, bet iš viso susidaro atitinkama suma. Visus šiuos mokesčius turi padengti „Sodra“. Advokato rašte aš to ir prašysiu. Be to, teismo taip pat paprašysiu procentų už visas dienas, kai buvo naudojami Marijos pinigai. Aš į tai žiūriu kaip į kreditavimą“, – Delfi pasakojo verslininkė.

„Aš į teismą kreipsiuosi vien dėl sistemos suvokimo, nes man sunku suprasti, kodėl taip vyksta. Tai bus dar viena socialinė akcija. Tiesiog negalima matant tokius dalykus užmerkti akių“, – ryžtingai pridūrė ji.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder