Kanadoje gyvenančią moterį neramina dideli poilsiautojų srautai Kretingos rajono savivaldybei priklausančioje teritorijoje.
Moters nuomone, nesant pakankamai biotualetų, poilsiautojai asmeninius gamtinius reikalus atlieka jos žemės sklype, pridengdami tualetiniu popieriumi, šiukšlės tvarkomos netinkamai, pakrantė šiukšlinama, o paplūdimio teritorijoje stovintis medinis lauko tualetas yra netvarkingai naudojamas, kas turėjo įtakos šio ežero vandens taršai, kurią patvirtino Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (Klaipėdos skyrius), liepos 25 d. atlikusi mikrobiologinius vandens tyrimus ir aptikusi padidintą žarninių enterokokų skaičių.
Pakartotinai rugpjūčio 13 d. alikti vandens kokybės mikrobiologiniai bei paplūdimių smėlio parazitologiniai tyrimai parodė, kad maudytis šiame ežere saugu ir tirtų parametrų vertės atitinka Lietuvos higienos normas.
Kaip vandens telkinyje atsiranda padidintas žarninių enterokokų skaičius ir kodėl po kurio laiko šis skaičius sumažėja ir jau atitinka higienos normas, kas galimai teršia vandens telkinius, ar poilsiautojų gausa gali turėti įtakos, kokiu atstumu nuo vandens telkinio turi stovėti biotualetai, paaiškino Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vadovė Gražvydė Norkienė: „Atsakydami į jūsų pateiktą klausimą apie maudyklų būklę ir besimaudančiųjų jai įtaką, informuojame, kad tam, jog padidėjusi mikrobiologinė tarša, gali turėti įtakos ne tik pakilusi oro ir vandens temperatūra ar lankytojų gausa.
Po didelių liūčių į vandens telkinius nuo pakrančių patenka tarša, taip pat gal netoliese esama vandens paukščių buveinių ar netoli paplūdimių buriuojasi (maitinami) vandens paukščiai.
Taip pat neigiamą įtaką gali daryti ir netvarkingai buityje tvarkomos buitinės nuotekos ar įvykusios buitinių nuotekų avarijos.
Pašalinus mikrobiologinės taršos priežastis mikroorganizmų vandenyje sumažėja, vandens telkinys „apsivalo“ pats.
Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nėra nurodyta, kokiu atstumu nuo paviršinio vandens telkinio turi būti įrengti ar statomi tualetai, bet dėl tualetų viename jos punktų nurodyta, kad paplūdimiuose turi būti įrengti tualetai, kurie būtų tinkami naudotis ir neįgaliesiems žmonėms.
Tualeto patalpoje turi būti unitazas, tualetinis šepetys, tualetinio popieriaus, šiukšlių dėžė.“
Dėl Kretingos rajono savivaldybei priklausančios pakrantėje poilsiautojams įrengtos stovyklavietės, medinio lauko ir biotualetų Darbėnų seniūnijos seniūną Alvydas Poškys patvirtino, kad toje teritorijoje esantis lauko tualetas jau senokai buvo uždarytas ir nebenaudojamas, o šiuo metu jau ir išvežtas.
Biotualeto, esančio saugiu 50 metrų atstumu nuo kranto, tvarka ir švara kas dvi savaites pagal sutartį rūpinasi UAB „Biorenta“.
Seniūnas A. Poškys pripažino, kad vasaros pradžioje buvo šiukšlinimo atvejis, kai vaikai po stovyklos šiukšles sudėjo į maišus, kuriuos pernakt išdraskė laukiniai žvėrys ir paukščiai, bet kitą dieną seniūnijos pastangomis viskas buvo sutvarkyta.
Pasak Darbėnų seniūno, daugiau problemų kyla, kai teritorijoje vyksta masiniai renginiai, didelės stovyklos, po kurių biotualetas būna perpildytas, taip pat – kai teritorijoje įsikuria stovyklos, apie kurias seniūnija nebūna informuota.
A. Poškys garantavo, kad biotualeto turinys niekaip negali patekti į išorę, kadangi biotualeto patalpa yra uždaro tipo, todėl net ir smarkiai lyjant, jo turinys į vandenį nepatenka.
Kretingos rajono savivaldybei priklausančią Kašučių ežero teritoriją prižiūri Darbėnų seniūnija, jos seniūnas Arvydas Poškys patvirtino, kad šiuo metu poilsiavietė yra tvarkinga ir saugi.
Rašyti komentarą