Dėl grėsmės saugumui apribotas „Gargždų geležinkelis“ pernai dirbo nuostolingai

Įmonei taip pat nepavyko panaikinti nepalankaus vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos sprendimo dėl jos veiklos keliamų rizikų.  

„Gargždų geležinkelis“ pernai gavo pusę iš prašytų pajėgumų vežti krovinius Lietuvos geležinkeliais, tačiau jais negalėjo naudotis dėl Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos sprendimo, teigiama Registrų centrui pateiktame metiniame pranešime.

Anot jo, pernai liepą komisija nusprendė, jog bendrovei draudžiama naudotis „Lietuvos geležinkelių“ antrinės krovinių vežimo įmonės „LTG Infra“ valdoma infrastruktūra norint pervežti suplanuotus krovinius, kurie neįvardijami.

„Skirtais pajėgumais pradėti naudotis negalime dėl (...) sprendimo, kuriuo draudžiama mūsų bendrovei „LTG Infra“  valdoma infrastruktūra vežti planuotą produkciją“, – rašoma pranešime.

Komentuoti sprendimo turinį BNS anksčiau prašė I. Udovickio ir Vyriausybės, tačiau verslininkas tai daryti atsisakė, o Vyriausybės spaudos tarnyba nurodė, kad to daryti negali dėl žymos „Konfidencialu“. 

Šį sprendimą teismams skundę „Gargždų geležinkelis“ ir I. Udovickis nurodė, jog sprendimas motyvuotas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo kriterijumi, kuris numato, kad investuotojas turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis, verslu ar asmenimis.

Teismų ir prašyta panaikinti sprendimo dalį dėl šalies saugumui grėsmingų investuotojo ryšių, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiemet gegužės 10-ąją galutinai atmetė skundą.

Teismo nutartyje teigiama, kad „Gargždų geležinkelis“ ir I. Udovickis komisijos sprendimą įvardijo kaip priimtą pažeidžiant procedūras, neteisingai nustačius ir įvertinus aplinkybes, pažeidžiantį teisės aktus ir Konstituciją. Jų manymu, sprendimas buvo neteisėtas.

Be to, įmonė savo metiniame pranešime nurodo, kad „LTG Infra“ nesuteikia prieigos prie operatyviosios krovinių vežimo kompiuterinės sistemos (OPKIS).

Komisijos sprendimas, taip pat pernai nutrauktas „Belaruskalij“ trąšų vežimas bei krova I. Udovickio kontroliuojamame Birių krovinių terminale (BKT) lėmė, kad „Gargždų geležinkelio“ pajamos pernai krito 3,9 karto iki 3,6 mln. eurų (2021 metai – 13,9 mln. eurų).

Bendrovė pernai patyrė 2,6 mln. eurų nuostolį, kai 2021 metais jos pelnas siekė 2,4 mln. eurų. 

Būtent krova terminale, iš kurio įmonė gaudavo 65 proc. pajamų, buvo pagrindinis prastų 2022 metų finansinių rezultatų veiksnys, savo ataskaitose teigia „Gargždų geležinkelis“. Dėl to teko atleisti apie pusę iš 115 darbuotojų, likusiems penktadaliu sumažinti atlyginimai.

85 proc. „Gargždų geležinkelių“ akcijų kontroliuoja Šveicarijos bendrovė „Hasenberg“ kurios 100 proc. akcijų priklauso I. Udovickio kontroliuojamai Latvijos „Fortis Asset Management“.

I. Udovickis taip pat tiesiogiai valdo 5 proc. BKT akcijų, 65 proc. – netiesiogiai, per „Hasenberg“. Likusias terminalo akcijas valdo „Belaruskalij“.