Dėl transporto kontrolierių - teismai, konfliktai ir bado akcija

Aiškindamasis šios istorijos aplinkybes, „Vakarų ekspresas“ susidūrė su kur kas gilesne problema ir atskleidė painią schemą, veikiančią Klaipėdos viešojo transporto kontrolės sistemoje.

Kontrolieriai be pažymėjimo

Dažnam viešojo transporto keleiviui neišvengiamai tenka susidurti su bilietų kontrolieriais. Praėjusią savaitę „Vakarų ekspresas“ aprašė klaipėdiečio Evaldo istoriją.

Keleivis, paprašytas parodyti bilietą, pareikalavo, kad kontrolę vykdantis asmuo pateiktų pažymėjimą, suteikiantį teisę tikrinti keleivius. Tuomet paaiškėjo keista aplinkybė - iš trijų kartu dirbusių „Ekskomisarų biuro“ darbuotojų tokį pažymėjimą turėjo tik vienas.

Kilus konfliktui keleivis pareikalavo kviesti policiją. Tačiau kontrolieriai, supratę, kad susidūrė su savo teises išmanančiu keleiviu, pasitraukė net nepatikrinę bilieto.

Dar daugiau klausimų kelia tai, kad, kaip paaiškėjo „Vakarų ekspresui“, privatūs apsaugos darbuotojai neturi teisės nei tikrinti keleivių bilietų, nei surašyti administracinių nusižengimų protokolų.

1,33 milijono eurų vertės sutartis

Ši problema nėra nauja. Dar praėjusiais metais tuometinis VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ vadovas Gintaras Neniškis pasirašė keleivių ir ekipažų kontrolės paslaugų pirkimo sutartį su UAB „Ekskomisarų biuras“.

Trejų metų sutarties vertė siekia 1,33 mln. eurų su PVM. Tai beveik dvigubai daugiau nei ankstesnės, 2022-2025 metais galiojusios sutarties vertė, kuri sudarė 692 tūkst. eurų su PVM.

Tačiau „Vakarų ekspreso“ surinkta informacija leidžia kelti klausimą, ar privati saugos tarnyba apskritai gali teikti sutartyje numatytą kontrolės paslaugą.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą apsaugos darbuotojai gali vykdyti apsaugos funkcijas, tačiau keleivių kontrolės ir administracinių procedūrų atlikimo teisė jiems nėra suteikta.

Schema: apsaugininkai tampa kontrolieriais

Panašu, kad šią problemą suprato ir pačios sutarties šalys.

Todėl buvo pasirinktas sprendimas dalį „Ekskomisarų biuro“ darbuotojų papildomai įdarbinti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“. Tokiu būdu jie įgyja teisę vykdyti kontrolę ir surašyti procesinius dokumentus.

Laikinoji įstaigos vadovė Alina Mikalauskė „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad dalis „Ekskomisarų biuro“ darbuotojų yra įdarbinami 0,2 etato VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“.

© Aiškėja, kad „Ekskomisarų biuro“ ar kitos saugos tarnybos darbuotojai teisiškai neturi įgaliojimų tikrinti keleivių bilietų ar vežėjų, todėl Klaipėdoje sukurta schema, kaip tai apeiti. Stop kadras

„Ekskomisarų biuro darbuotojai yra įdarbinami 0,2 etato mūsų įstaigoje tam, kad galėtų surašyti procesinius dokumentus ir vykdyti kontrolę“, - sakė A. Mikalauskė.

„Vakarų ekspreso“ duomenimis, už procesinių dokumentų surašymą „Ekskomisarų biurui“ per mėnesį sumokama apie 1 200 eurų.

Nėra visiškai aišku, kokiais susitarimais remiantis yra apskaitomas papildomai VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ įdarbintų darbuotojų darbo užmokestis. Šešių darbuotojų, dirbančių po 0,2 etato, valandinis atlyginimas sudaro apie 2 000 eurų per mėnesį.

„Situaciją reikia vertinti teisiškai“

Paklausta, ar tokia praktika yra normali, laikinoji įstaigos vadovė atsakė gana atsargiai.

„Šiuo metu atliekamas teikiamų paslaugų ir jų teikimo teisinio pagrindo vertinimas“, - teigė A. Mikalauskė.

Kad situacija reikalauja teisinio įvertinimo, pripažįsta ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas.

„Man dar sunku pasakyti, ar viskas čia tikrai normalu“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Žukas.

Jo teigimu, problema atsirado pasikeitus teisiniam reguliavimui.

Administracijos direktorius atkreipė dėmesį, kad 2025 metų balandį įsigaliojo nauja kontrolieriaus pažymėjimų išdavimo tvarka. Po šių pakeitimų nebeliko galimybės tokius pažymėjimus išduoti apsaugos darbuotojams.

„Iki teisės aktų pakeitimų klausimų nekilo, nes apsaugos darbuotojai galėjo gauti kontrolieriaus pažymėjimus, o po pakeitimų tokios rūšies pažymėjimų nebeliko“, - aiškino A. Žukas.

Tačiau naujoji sutartis su „Ekskomisarų biuru“ buvo pasirašyta jau po šių pakeitimų - praėjusių metų rugsėjį, kai „Klaipėdos keleiviniam transportui“ dar vadovavo G. Neniškis.

Todėl savivaldybės administracijos direktorius pripažįsta, kad kyla pagrįstų klausimų.

„Jeigu sutartis buvo pasirašyta jau po pakeitimų, tada negerai. Kyla klausimas, kaip buvo perkama tokia paslauga žinant, kad teisinis reguliavimas pasikeitė“, - sakė jis.

Mokama už tai, ko rangovas atlikti negali?

Esminis klausimas - ar apskritai galėjo būti pasirašyta kontrolės paslaugų sutartis, jeigu „Ekskomisarų biuras“ šių funkcijų negalėtų vykdyti neįdarbinęs savo darbuotojų „Klaipėdos keleiviniame transporte“.

„Vakarų ekspreso“ kalbintas Klaipėdos regiono „Ekskomisarų biuro“ vadovas Mantas Norkus patvirtino, kad bendrovės darbuotojai administracinių nusižengimų protokolų nesurašinėja.

Sutartyje naudojamas kitas terminas - „procesinių dokumentų surašymas“. Būtent šios formuluotės ir kelia daugiausiai klausimų.

Tiek savivaldybės administracijos direktorius, tiek laikinoji įstaigos vadovė pripažįsta, kad situaciją būtina išsamiai įvertinti.

„Jeigu administracinių nusižengimų protokolų jie surašyti negali, kyla klausimas, kokie tai procesiniai dokumentai ir kokiu pagrindu už juos mokama“, - svarstė A. Žukas.

Anot jo, pagal dabartinį modelį vienas darbuotojas formaliai atlieka kontrolieriaus funkcijas, o kiti veikia kaip jį lydintys apsaugos darbuotojai.

Laukiama išvadų

Savivaldybės administracija ir „Klaipėdos keleivinis transportas“ šiuo metu vertina susidariusią situaciją.

Neatmetama galimybė, kad ateityje apsaugos bendrovės būtų samdomos tik kontrolieriams lydėti ir jų saugumui užtikrinti, o pačią kontrolę vykdytų tik viešosios įstaigos darbuotojai.

Tuo metu Klaipėdos centre protesto akciją prieš teismus tęsianti J. Vaičiuvienė įsitikinusi, kad keleivių kontrolę apskritai turėtų vykdyti ne VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, o savivaldybės administracijos darbuotojai.

„Viešosios įstaigos darbuotojai nėra nei valstybės tarnautojai, nei pareigūnai. Jiems pavojinga atskleisti asmens duomenis ar komercinę informaciją“, - teigė J. Vaičiuvienė.

Ji kartu su vyru Romualdu valdo keleivių vežimo veiklą vykdančią bendrovę UAB „Avibus“ ir jau trejus metus teismuose bando įrodyti, kad „Klaipėdos keleivinio transporto“ darbuotojai neturi teisės tikrinti, kaip vežėjai (ne viešasis transportas) vykdo savo veiklą.

„Tai gali daryti Lietuvos transporto saugos administracija“, - įsitikinusi pašnekovė.

Tačiau teismai J. Vaičiuvienės ir jos vyro argumentų kol kas nepalaikė. Dvi bylas jie jau pralaimėjo, dar dvi laukia nagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

„Teismai mūsų argumentų neišgirdo. Transporto versle sukasi dideli pinigai ir interesai. Net advokatai nenori imtis mūsų bylų“, - teigė J. Vaičiuvienė.

Ji teigia kad yra nusiteikusi eiti iki galo ir Lietuvoje neradusi teisybės ieškoti jos Europos teismuose.