Ekspertas: neturėkite iliuzijų, kad Rusija be Putino bus nepavojinga – didžioji problema visai ne jis

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas Maskvos Raudonojoje aikštėje per gegužės 9-osios pergalės paradą, didžiąją savo kalbos dalį skyrė invazijos į Ukrainą pateisinimui, o ne pergalei Antrajame pasauliniame kare.

Jis daug kalbėjo apie savo šalies nepriklausomybę ir, atrodo, skaitė tekstą iš popieriuko. Aš daug kartų rašiau apie tai, kaip prastai Vladimiras Putinas atrodė per paradą ir gali netrukus pakratyti kojas.

Visa tai suprantama. Akivaizdu, kad karo ir taikos klausimas labai priklauso nuo vieno žmogaus Rusijoje, kurio rankose yra visi galios svertai. Jo maniakiškos imperinės idėjos yra šio karo variklis. Ne kartą teko rašyti, kad šis karas neturi jokio racionalaus tikslo, bet…

Nuoširdžiai norėdami, kad bunkeryje tupintis senukas nusibaigtų, dar kartą rizikuojame patekti į schemos „Putinas yra blogas, o rusai yra geri“ pinkles, kuri jau ir taip sklinda visais informacijos kanalais.

Ukrainiečiai yra nuoširdūs, malonūs ir darbštūs. Be to, šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje temos pernelyg greitai pakeičia viena kitą, paveikdamos atmintį ir jausmus.

Todėl kyla pavojus, kad jei ne rytoj, tai po kelerių metų ar dešimtmečių vėl išgirsime apie „brolius“, „gerus rusus“, apgautus Putino ir panašiai.

Ne. Visi rusai turi prisiimti visą kaltę už šitą karą, mirtį ir kančias.

Nes Vladimiras Putinas sugebėjo atliepti tai, kas atsirado paprastų rusų pasąmonėje po „dvidešimto amžiaus geopolitinės katastrofos“ – pažadinti jų jausmus ir sėkmingai panaudoti rusiško charakterio bruožus.

Rusiško mąstymo bruožai – tuštybė, panieka kitoms tautoms, pranašumo jausmas, valdžios viršenybė – niekur nedings net ir po Putino mirties. O tai reiškia, kad nei artimiausiu metu, nei tolimesnėje ateityje taip pat niekur nedings grėsmės ir dirva rašizmui daugintis.

Be to, visada atsiras tokių, kurie galvos, kad Ukrainai buvo pralaimėta dėl atsitiktinumo ar nepalankių aplinkybių, pasaulio žydų sąmokslo net paties Putino silpnos politikos.

Kaltas ne vienas žmogus.

Artiom Filipenko, Nacionalinio strateginių studijų instituto ekspertas.

Sidebar placeholder