Ieva Trinkūnaitė vėl kontroliuoja 100 proc. „Foxpay“ akcijų, skundžia LB sprendimą

Registrų centro duomenimis, visas „Foxpay“ akcijas verslininkė įgijo lapkričio 20 dieną, o pakeitimai įregistruoti gruodžio 27 dieną. 

Liepos pradžioje po 3 proc. „Foxpay“ akcijų I. Trinkūnaitė pardavė „Foxpay“ vadovui Sauliui Galatilčiui bei bankinės sistemos ir infrastruktūros paslaugų grupės „BankingLab“ įmonės „BankingLab Holding“ mažiesiems akcininkams Narimantui Blozneliui bei Georgui Kotominui.

„Kadangi atėmė licenciją (iš „Foxpay“ – BNS, tai tas sandoris ir neįvyko. Jis pradžioje įvyko su sąlyga, jeigu licencija bus išlaikyta... Kadangi licencija nebuvo išlaikyta, tai tos akcijos ir sugrįžo man atgal“, – BNS pirmadienį teigė I. Trinkūnaitė. 

„Tokios įmonės, kaip „Foxpay“ – elektroninių pinigų institucijos – ateitis pagrinde ir priklauso nuo to, ar ji turi licenciją, ar neturi. Nes kitu atveju jau yra visai kiti reikalai“, – pridūrė verslininkė. 

Pasak I. Trinkūnaitės, ji vėl išpirko akcijas iš smulkiųjų akcininkų, jų kaina „buvo tiesiogiai susijusi su licencijos išlaikymu“: „Tokiai įstaigai netekus licencijos ji, matyt, praranda 95 proc. savo vertės“.

„Foxpay“ vadovas S. Galatiltis BNS pirmadienį akcininkų struktūros pokyčių nekomentavo, apie įmonės ateitį bei atsiskaitymą su klientais jis žadėjo informuoti atskirai.  

Centrinis šalies bankas lapkritį už šiurkščius pinigų plovimo ir teroristų finansavimo, klientų lėšų apsaugos bei kitų taisyklių pažeidimus panaikino „Foxpay“ licenciją. Po šio sprendimo įstaiga negali teikti jokių finansinių paslaugų.

Regionų administracinis teismas BNS pirmadienį patvirtino priėmęs nagrinėti penktadienį gautą bendrovės skundą bei bylos medžiagą pripažinęs nevieša. Savo ruožtu I. Trinkūnaitė BNS teigė ketinanti skųsti ir gruodžio pradžioje jai LB skirtą 16,5 tūkst. eurų baudą už trukdymą atlikti tyrimą.

Verslininkė taip pat teigė svarstanti parduoti su IT sistemomis bei „foxbox“ terminalais susijusią „Foxpay“ infrastruktūrą.  

„Dabar yra toks scenarijus, kad ją („Foxpay“ – BNS) reikia išparceliuoti, ją reikia tikriausiai uždaryti. (...) Aš tikrai nežadu Lietuvoje kažkaip bandyti vystyti bent kažkokį panašų verslą, nes man durys yra uždarytos“, – BNS teigė I. Trinkūnaitė.   

„Foxpay“ vadovas S. Galatiltis lapkričio pabaigoje BNS teigė, kad svarstomi keli įmonės ateities scenarijai. 

LRT portalas gruodžio pradžioje skelbė, kad I. Trinkūnaitė pardavė ir nekilnojamo turto bendrovės „Poland International Realty“ (anksčiau – „German Family Heritage“) akcijas.

Vyriausybė, remdamasi komisijos išvada, birželio pradžioje pripažino, kad I. Trinkūnaitė neatitinka nacionalinio saugumo interesų, bei nustatė, kad verslininkė dėl savo ryšių su už finansinius nusikaltimus anksčiau teistu ir šiuo metu sulaikytu sugyventiniu Vilhelmu Germanu (buvusiu Viliumi Žideliu) neturi teisės dalyvauti ir balsuoti „Foxpay“ akcininkų susirinkime, naudotis kitomis akcininko neturtinėmis teisėmis. 

2022 metais po įvairių institucijų patikrinimų LB I. Trinkūnaitei buvo leidęs įsigyti „Foxpay“, o vyriausybinės komisijos protokole teigiama, kad verslininkės ryšiai su V. Germanu institucijoms tuo metu nebuvo žinomi. 

Teisėsauga šiuo metu atlieka su „Foxpay“ susijusį didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl turtinių nusikaltimų ir korupcijos. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) spalio viduryje skelbė, jog apribota maždaug 3 mln. eurų vertės turto, be to, galėjo būti legalizuota per 17 mln. eurų, mokėti 100 tūkst. eurų siekiantys kyšiai.

Vėliau skelbta, kad „Foxpay“ veiklos tyrime apriboto turto vertė padidėjo, buvo atlikta daugiau kratų. Daugiau informacijos apie tyrimą teisėsauga žadėjo pateikti 2025-ųjų metų pradžioje. 

Spalio viduryje buvo sulaikyti septyni įtariamieji, tarp jų – I. Trinkūnaitė, V. Germanas bei buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės vyras Mindaugas Navickas.

I. Trinkūnaitė ir M. Navickas buvo paleisti už užstatus, kitiems įtariamiesiems taip pat skirtos švelnesnės kardomosios priemonės, tuo metu V. Germanas iki šiol lieka suimtas.