„Ignitis grupė“ apgavo energetikos ministrą – dėl netesėtų pažadų vilniečių laukia dar vienas kraupus šildymo sezonas

Tai reiškia, kad ateinantį šildymo sezoną Vilniuje centralizuotai tiekiama šiluma toliau bus gaminama deginant rekordiškai brangias gamtines dujas, o vilniečiai kitą šildymo sezoną vėl sulauks kone didžiausių Lietuvoje sąskaitų už šildymą.

Valstybės bendrovė „Ignitis grupė“ apgavo energetikos ministrą Dainių Kreivį – politikas, patikėjęs įmonės pažadais, pastaruoju metu ramino, kad ateinantį šildymo sezoną vilniečiams šiluma pigs.

Tačiau šiems lūkesčiams nelemta išsipildyti. Anksčiau žadėjusi VKJ biokuro katilus įjungti šių metų pabaigoje, dabar „Ignitis grupė“ teigia, kad VKJ biokuro dalis bandomuoju režimu pradės dirbti tik 2023 m. metų pirmąjį ketvirtį, o gal ir vėliau. VKJ vadovas ir rangovai perspėja, kad planams iki naujo termino baigti darbus gali sutrukdyti karo Ukrainoje keliami iššūkiai.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas apgailestauja, kad ateinantį šildymo sezoną vilniečiai vėl gaus rekordiškai aukštas sąskaitas, o valstybei teks mokėti milijonus eurų šildymo kompensacijoms.

Kazio Starkevičiaus nuomone, „Ignitis grupė“ ir Vilniaus miesto savivaldybė nesugeba suvaldyti sostinės šilumos ūkio ir VKJ projekto, todėl vilniečius finansiškai kitą žiemą vėl gelbės „motina valstybė“.

Vilniaus vicemeras siūlo vilniečiams kitą išeitį – taupyti energiją gerinant techninę būsto būklę, automatizuojant šilumos punktus, modernizuojant pastatų vidaus šildymo sistemas bei renovuojant daugiabučius.

Alfa.lt primena, kad, „Ignitis grupės“ įmonei laiku nepastačius VKJ biokuro bloko, Vilniuje centralizuotai šiluma iki šiol gaminama deginant gamtines dujas – jos sudaro 44 proc. viso kuro, kai vidutiniškai Lietuvoje – apie 25 proc., o kai kurie miestai šildosi vien biokuru.

Dėl rekordiškai pabrangusių dujų vilniečiai šį šildymo sezoną už šilumą mokėjo 2,5–3 kartus brangiau nei praėjusį. Tuo metu kituose miestuose, kur šiluma gaminama iš biokuro, sąskaitos gyventojams išaugo nežymiai ar visai neaugo.

Nepakeldami užgulusios finansinės naštos dėl kompensacijų už šilumą šiemet kreipėsi ne tik mažas, bet ir vidutines pajamas gaunantys Vilniaus gyventojai.

Dabar atrodo, kad ateinantis šildymo sezonas jiems bus ne menkesnis iššūkis – tikėtina, kad dujos dėl Rusijos karo Ukrainoje sukeltos energetikos krizės dar labiau pabrangs, atitinkamai išaugs ir gyventojų sąskaitos už šildymą.

Juolab kad „Ignitis grupė“ jau neduoda tvirtų garantijų, kad VKJ biokuro dalis pradės dirbti iki šildymo sezono pabaigos kitų metų balandį.

VKJ biokuro blokas liko nebaigtas statyti, kai 2020 m. spalį „Ignitis grupės“ antrinė įmonė Vilniaus kogeneracinė jėgainė skubiai nutraukė sutartį su projekto generaline rangove viena didžiausių Europoje Lenkijos statybų bendrove „Rafako“.

Biokuro deginimo įrenginius ir tiekimo infrastruktūrą buvęs generalinis rangovas „Rafako“ buvo įsipareigojęs pastatyti už beveik 150 mln. eurų. Iki sutarties nutraukimo lenkų įmonė buvo atlikusi apie 80 proc. numatytų darbų.

Nutraukus sutartį su „Rafako“ iš projekto pasitraukė jos samdytos Lietuvos statybos įmonės, iki šiol neatgavusios iki 11 mln. eurų už atliktus darbus, įrangą ir statybos medžiagas. Kelios įmonės dėl to šiuo metu bylinėjasi su „Ignitis grupės“ įmone, kuri jėgainės projektavimui ir statyboms pabaigti paskelbė naujų rangovų paiešką.

„Bloga žinia vilniečiams“

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius mano, kad „Ignitis grupės“ neištesėti pažadai šiemet paleisti VKJ biokuro dalį „yra labai blogai“. Juolab kad nurodomas naujas terminas – kitų metų pirmas ketvirtis ar vėliau yra visiškai apgailėtinas.

„Puikiai žinome, kad šildymo sezonas ne pirmą ketvirtį prasideda. O prasideda ketvirtą ketvirtį. Tai reiškia, kad vilniečiai vėl turės mokėti gerokai didesnes kainas negu kitų miestų gyventojai“, – Alfa.lt sakė K. Starkevičius.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas atkreipė dėmesį, kad Kaunas šilumos ūkį pertvarkė ir dujų atsisakė dar 2014 m., kogeneracinė jėgainė mieste jau seniai pastatyta. „Dėl to kauniečiams šildymas šį sezoną praktiškai nebrango. Tai dar viena bloga žinia vilniečiams, kad nesugebama susitvarkyti su šilumos ūkiu“, – sakė K. Starkevičius.

Seimo narys prisipažino nebenorintis girdėti „Ignitis grupės“ naujų pasiaiškinimų, kodėl eilinį kartą nukeliama jėgainės darbo pradžia.

„Ką iš jų išgirsime? Turbūt, kad pabrango statybinės medžiagos. Taip, pabrango, bet tai turėjo būti numatyta, ir indeksavimui pinigai skirti. O kuo greičiau jėgainė bus įvesta į eksploataciją, tuo greičiau tie pinigai sugrįžtų. Ir mes visi susimokėsime per šildymo kainą. O kai vėluojame, tai dar viena bloga žinia vilniečiams“, – komentavo K. Starkevičius.

„Nesuvaldytas projektas“

Politikas svarstė, kad Vilniuje kogeneracinės jėgainės projektas iš pat pradžių buvo valdomas nevykusiai. Kaune ir Klaipėdoje panašias atliekų ir biokuro deginimo jėgaines savo lėšomis statė privataus kapitalo bendrovės, o Vilniuje ją statyti patikėta valstybinei įmonei „Ignitis grupė“.

„Neprisideda tai ir prie miesto valdžios solidumo. Ką čia dar galėčiau pakomentuoti. Juk tas projekto valdymas galėjo nuo pradžių būti kitoks. Galėjo būti pasirinkti įvairūs būdai – kaip Kaune ar Klaipėdoje, ar Panevėžyje, kur tokios kogeneracinės elektrinės jau stovi.

Kas Vilniuje trukdė privačiam kapitalui patikėti? Irgi galėjo pastatyti, bet matome, kad yra nesuvaldytas projektas“, – atsiduso K. Starkevičius.

Kazys Starkevičius: motina valstybė padės gyventojams, vilniečiams. BNS Foto

„Padės motina valstybė“

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas apgailestavo, kad ir ateinantį šildymo sezoną valstybės pečius vėl užgrius šildymo sąskaitų kompensavimo vilniečiams našta.

„Vėl ant valstybės griūva visas tas kompensavimo mechanizmas. Bet ką darysi. Motina valstybė padės gyventojams, vilniečiams. Teks per valstybės biudžetą kompensuoti, mokėti tiems žmonėms, kurie dėl savo padėties negali sumokėti. Teks mums visiems kompensuoti“, – sakė K. Starkevičius.

Siūlo taupyti energiją

Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Valdas Benkunskas Alfa.lt teisinosi, kad VKJ projekto eigos pakomentuoti negali, nes „konkretūs planai, sutartys ir kitos aplinkybės, lemiančios projekto eigą, savivaldybei yra nežinomos.“

Vis dėlto V. Benkunskas tikino, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra suinteresuota kuo greitesniu VKJ statybos užbaigimu, tad yra pasiūliusi „Ignitis grupei“ visapusišką pagalbą. Tai miesto Taryba yra įtvirtinusi ir rezoliucijoje dėl situacijos Vilniaus miesto šilumos ūkyje.

„Tuo pačiu Vilniaus miesto savivaldybė kartu su AB Vilniaus šilumos tinklais taip pat vertina situaciją ir ruošia veiksmų planą energetikos resursų krizės rizikoms amortizuoti, didžiausią dėmesį skiriant energetinio efektyvumo didinimui“, – teigė V. Benkunskas.

Vicemeras atkreipė dėmesį, kad šildymo sąskaita susideda iš dviejų dalių – suvartoto šilumos kiekio ir šilumos kainos. Šilumos suvartojimą, pasak jo, galima reguliuoti gerinant techninę būsto būklę.

„Automatizuoti šilumos punktai leidžia sutaupyti apie 15 proc. šilumos energijos, o kartu modernizuota visa pastato vidaus šildymo sistema sutaupo apie 25 proc. šilumos energijos, net jei pastatas nėra renovuotas. Tuo tarpu, po renovacijos energijos suvartojimas sumažėja iki 40 procentų“, – teigė V. Benkunskas.

Naujas terminas

„Ignitis grupė“ pažadais patikėjęs energetikos ministras D. Kreivys pastaruoju metu kelis kartus užtikrino, kad VKJ biokuro dalis bandomuoju režimu pradės dirbti dar šiemet, o visu pajėgumu – kitų metų pradžioje. Tai suponavo viltį, kad vilniečiai ateinantį šildymo sezoną gaus bent šiek tiek mažesnes sąskaitas nei šiemet.

Šios viltys žlugo balandžio 27 d. VKJ pasirašius biokuro katilų, dūmų valymo ir dūmų kondensacinių ekonomaizerių sistemų užbaigimo darbų pirkimo sutartį su konkursą laimėjusia Suomijos biokuro katilų gamintoja „Valmet“.

„Ignitis grupė“ naujausiame pranešime nė neužsimena, kad VKJ biokuro dalis darbą bandomuoju galėtų pradėti šiemet, ir skelbia naujus terminus.

„Valmet“ Energetikos verslo padalinio katilų rekonstrukcijos ir konversijos direktorė Niina Ollikka „Ignitis grupės“ teigia, kad VKJ bandomuoju režimu pradės dirbti kitų metų pirmąjį ketvirtį. „Visgi, reikia turėti omenyje, kad geopolitinė krizė ir karas Ukrainoje veikia tiekimo grandines bei kelia iššūkių statybų projektams visoje Europoje“, – pranešime cituojama ji.

Kad VKJ biokuro projekto galbūt nepavyks įgyvendinti net ir per naujai skelbiamą terminą – 2023 m. pirmą ketvirtį, netiesiogiai užsiminė ir VKJ generalinis direktorius Mantas Burokas. „Dėsime visas pastangas, kad darbai būtų baigti kuo anksčiau artėjantį šildymo sezoną, tačiau suprantame, kad karas Ukrainoje kelia iššūkių ir rangovams“, – pranešime cituojamas M. Burokas.

Patikėjo pažadais

Šiemet vasario mėn. pirmoje pusėje ponas M. Burokas tikino, kad „pagal planą ir įsipareigojimą“ pirmieji bandymai teikti VKJ šilumą baigus biokuro bloko statybą turėtų įvykti šių metų pabaigoje, esą šių bandymų metu bus patiekta pirmoji šiluma į Vilniaus centralizuotus šilumos tinklus.

Šiuos pažadus balandžio 21 d. Seime per Vyriausybės valandą kartojo ir energetikos ministras D. Kreivys. Pasak jo, nors šilumos gamyba atšalus orams dar bus nepilna, tačiau sistemą biokuras pasieks ir vilniečiai gaus šiek tiek pigesnę šilumą.

„Įmonė („Ignitis grupė“ – red.) deklaruoja, kad tikisi gruodžio mėnesį paleisti biokuro katilą bandomajai gamybai“, – Seime Vyriausybės pusvalandžio metu atsakydamas į klausimus teigė energetikos ministras.

Dainius Kreivys pastaruoju metu ramino, kad ateinantį šildymo sezoną vilniečiam šiluma pigs.  Alfa.lt

Alfa.lt primena, kad D. Kreivys ne pirmą viešai transliavo „Ignitis grupės“ pažadus, kad VKJ biokuro projektas bent iš dalies bus baigtas šiemet.

Apie tai energetikos ministras Seime kalbėjo ir praėjusių metų spalio 20 dieną. „Kitų metų (2021 m.) gale turėtų kogeneracinė pasileisti. Apie tai esu informuotas“, – Seimo „darbiečių“ frakcijoje sakė D. Kreivys.

Vakar Briuselyje ES energetikos ministrų susitikime dalyvavusio D. Kreivio komentaro gauti nepavyko. Tikimės papildyti.