Iš Dumpių sąvartyno kvapų vis mažiau

Žmogus užuodžia kvapą, kai yra 1 OUE/m3, tad akivaizdu, jog Dumpių sąvartyno aromatai nepasiekia net artimiausių gyvenviečių, jau nekalbant apie už kelių kilometrų esantį Klaipėdos miestą.

Toli nuo leistinų normų

Tai jau trečiasis NVSPL atliktas kvapų koncentracijos matavimas Dumpių sąvartyne. Nuo 2018 metų, kai buvo atlikti pirmieji matavimai, kvapų intensyvumas niekada neviršijo leistinų 8 OUE/m3 ir sistemingai mažėja. 2018 m. ties sąvartyno riba buvo fiksuojama iki 5 kvapo vienetų sklaida, 2020 m. ji mažėjo iki 4 OUE/m3, 2022 m. rodikliai dar mažesni - 2,1 OUE/m3.

Pasak KRATC atstovų, kvapų mažėjimo priežasčių gali būti bent keletas. Įtaką daro bendrovės įdiegtos ir vis tobulinamos oro valymo ir kvapų neutralizavimo priemonės. Vykdoma sąvartyno 1 ir 2 sekcijos rekultivacija - nuo 2008 metų kalne deponuotos atliekos užkonservuojamos po storu grunto sluoksniu, įrengiant dujų surinkimo sistemą, tad ši dalis irgi intensyvių kvapų nebeskleidžia.

Kita priežastis - regiono gyventojai ėmė geriau rūšiuoti, todėl į Dumpius kasmet atvežama vis mažiau komunalinių atliekų. Mažiau atliekų - mažiau puvimo procesų ir mažiau kvapo.

"Įtaką kvapų sklaidos mažėjimui daro ir tai, kad į sąvartyną beveik nebelaidojame komunalinių atliekų. Gyventojų atliekos yra išrūšiuojamos, perdirbamos, o kas netinka perdirbimui - sudeginama energijos gamybai.

Pernai deponavome tik 1,3 procento viso atvežto komunalinių atliekų kiekio. Paprasčiau sakant, sąvartyne nebeliko kam pūti ir skleisti nemalonius kvapus", - aiškino Ramunė Šličienė, KRATC direktorės pavaduotoja.

KVAPAS. Buitinių ir maisto atliekų mišrainė skleidžia aitrų kvapą ir kaip magnetas traukia paukščius. KRATC nuotr.

Naujovė - uždengiami konteineriai

Intensyviausia kvapų sklaida sąvartyno teritorijoje buvo ir yra fiksuojama aikštelėje, kur konteineriuose keletą valandų sandėliuojamos išvežti į deginimo jėgainę paruoštos atliekos.

Į šiuos konteinerius iš rūšiavimo įrenginių sukraunamos perdirbti netinkamos atliekos, kuriose apstu maisto likučių ir kitų biologiškai skaidžių medžiagų. Jos kaip magnetas traukia paukščius ir į aplinką skleidžia gendančių atliekų tvaiką.

„Visos atvežtos komunalinės atliekos priėmimo patalpoje vos tik išverstos iš sunkvežimio iškart yra apipurškiamos puvimo bakterijas naikinančia medžiaga. Kai atliekos sandėliuojamos ir rūšiuojamos uždaruose cechuose, kvapus sugaudo biofiltras ir neutralizuoja ant konvejerių purškiami probiotikai bei “AirBorn„ preparatai“, - aiškino Tomas Kuprys, Rūšiavimo skyriaus vadovas. Tačiau lauke neutralizuojančios priemonės neveikia taip efektyviai.

Siekiant sumažinti kvapus šioje teritorijos vietoje buvo siūlomi du sprendimai: statyti uždarą angarą su autonomine oro valymo sistema arba įsigyti dengtus konteinerius. Pasirinkta technologiškai greičiau įgyvendinama ir ekonomiškai patrauklesnė priemonė - konteineriai su užtraukiamais tentais.

Pirmieji uždengiami konteineriai jau naudojami atliekoms sandėliuoti. Ar jie duos norimą efektą dar labiau sumažinant kvapų sklaidą, bus žinoma atliekant kitus tyrimus. Beje, uždengiami konteineriai jau įrodė savo privalumą - juose esančios atliekos tapo neprieinamos paukščiams.

Kvapų mažėjimas iš Dumpių sąvartyno tikėtinas ir ateityje. Jis siejamas su kitąmet prasidėsiančiu maisto rūšiavimo projektu.

„Nemalonių kvapų šaltinis yra kartu su buitinėmis atliekomis išmetamos maisto ir kitos biologiškai skaidžios atliekos. Kai maisto likučiai bus surenkami ir sutvarkomi atskirai, bendrame sraute nebeliks pūvančios masės ir sykiu kvapų susidarymo priežasties“, - aiškino R. Šličienė.

Pagal atliktą poveikio aplinkai studiją, gyventojams pradėjus rūšiuoti maisto atliekas kvapų sklaida Dumpių sąvartyne sumažės dar 12-14 procentų.

NEPASIEKIA. Kvapai iš Dumpių sąvartyno nebepasiekia gyvenamųjų teritorijų (žemėlapis).