Iš kalėjimo šokiruojantys Algirdo Paleckio skambučiai: sovietų kariai išgelbėjo Lietuvą

„Kiekvienas kalinys turi teisę du–tris kartus per savaitę po 15 min. paskambinti bet kam“, – naujame telefoniniame įraše, datuotame spalio 6 d., teigė Rusijos šnipas, vis dar prisistatantis „žurnalistu“, bei pridūrė, kad jo „nesustabdys jokie tapinai“.

Jis taip pat pasidžiaugė, kad jo idėjiniai draugai sustabdė paminklo sovietų kariams Vilniaus Antakalnio kapinėse nukėlimą.

Kartu A. Paleckis, prisiminęs „putinfašistų“ retoriką, netiesiogiai pagrasino, kad Lietuvos laukia Ukrainos likimas, nes esą ten karas prasidėjo, kai visokie „banderininkai, nedamušti nacistai“ ėmė nukėlinėti paminklus sovietų okupantams.

„Atpildas yra automatiškas, automatiškas“, – grasino lietuviškas „putinfašistas“.

Kitame įraše, datuotame spalio 10 d., jis paaiškino plačiau: „Ukrainos lemtis yra nulemta, jos likimas yra aiškus.

Nuo to momento, kai Ukrainos valdžia pasirinko antirusišką politiką, (...) tapo aišku, kad Rusija nepakęs tokios Ukrainos, kuri yra antirusiška.“

Maskvos šnipas įrašuose taip pat skundėsi, kad net kalėjime jaučia kainų kilimą, o sėdi jis vienoje kameroje su dar trimis žmonėmis, bei pasigyrė, kad „kone ansamblį sukūrė“ ir net dėsto anglų kalbą.

A. Paleckis taip pat teigė, kad laukia svečių – sėbrų televizijos apsilankymo.

Spalio 10 d. įraše Rusijos šnipas teigė, kad ir toliau skleis Kremliaus propagandą iš kalėjimo ir norėtų tai daryti dažniau.

Praėjusią savaitę teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska teigė, kad A. Paleckio klausimu ministerijos suburta darbo grupė ieško būdų.

Teisingumo ministerija jau kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama įvertinti susiklosčiusią situaciją bei ieškoti papildomų sprendimų, kaip reikėtų apriboti A. Paleckio galimybes bendrauti su laisvėje esančiais bendražygiais.

„Tikimės bendradarbiavimo su visomis institucijomis. Jau dabar turime vidinę darbo grupę, kuri vertina, kokios galimybės pagal reguliavimą, kitaip sakant, nepažeidžiant tarptautinių ir nacionalinių reguliavimų dėl nuteistųjų teisės, ieškoti papildomų saugiklių“, – praėjusį trečiadienį žurnalistams sakė ministrė bei pridūrė, kad veikia tam tikros taisyklės, ribojančios nuteistųjų susisiekimą su šeima ir artimaisiais.

Praėjusių metų liepos 23 d. teismas A. Paleckį pripažino kaltu dėl šnipinėjimo Rusijos Federacijos žvalgybai ir jis buvo nuteistas laisvės atėmimu 6 metams.

Šį nuosprendį A. Paleckis apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris nuteistojo skundą atmetė.

alfa.lt